Lietuvõs knas
Kinas 1897–1940
Per pirmąjį viešą kino seansą 1897 07 03 Vasaros teatre Vilniuje (dabartiniame Sereikiškių parke) buvo parodyta A. Lumière’o ir L. Lumière’o ir jų samdytų operatorių filmai. 20 a. pradžioje Lietuvos vaizdų nufilmavo kitų šalių operatoriai. 1905 Vilniuje ir Kaune pradėjo veikti pirmieji stacionarūs kino teatrai, vėliau – ir kituose miestuose (iki I pasaulinio karo Lietuvoje įkurta apie 30 stacionarių kino teatrų). V. Starevičius sukūrė pirmąjį dokumentinį reportažą Prie Nemuno (neišlikęs), mokslo populiarinamuosius filmus Laumžirgių gyvenimas, Vabalai skarabėjai (visi 1909), lietuvių animacinio kino pradžia laikomą eksperimentinį lėlių filmą Elniaragių kova (1910). 1909–13 Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvis A. Račiūnas nufilmavo Lietuvos kaimo vaizdų. I pasaulinis karas Lietuvos kino raidą pristabdė, per karą buvo draudžiama filmuoti. 1921 pradėta kurti kino kronika (operatoriai ir režisieriai F. Dunajevas, S. Uzdonas, S. Vainalavičius, A. Žibas), 1935–40 išimtine teise ją kūrė J. Linarto kino bendrovė Mūsų Lietuva.
vaidybinio filmo Kareivis – Lietuvos gynėjas kadras (1928, režisierius J. Linartas; iš kairės: Kareivis – I. Tvirbutas, Šnipas – V. Sipaitis, aktorė E. Žalinkevičaitė)
3–4 dešimtmetyje Lietuvos peizažų ir svarbesnių politinių įvykių nufilmavo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai J. Januškevičius, K. Lukšys, J. K. Milius (Miliauskas), Kazys ir Mečys Motūzos. Kaune įsteigtos pirmosios kino bendrovės Akis, Lietfilm. Sukurti pirmieji vaidybiniai filmai: ilgametražiai Kareivis – Lietuvos gynėjas (1928, režisierius J. Linartas; neišlikęs), Jonukas ir Onutė (režisieriai J. Linartas ir V. Sipaitis), trumpametražis Sužieduotinis per prievartą (režisierius P. Malinauskas, abu 1931; abu neišlikę).
1936 sukurtas pirmasis garsinis trumpametražis dokumentinis filmas Kaunas melodijų nuotaikoje (operatoriai S. Vainalavičius, A. Žibas). 1938 nufilmuotas pirmasis garsinis marionečių filmas Storulio sapnas (režisierius H. Kačinskas, dailininkas S. Ušinskas, operatoriai A. Žibas, S. Vainalavičius; 2019 įrašytas į Lietuvos nacionalinį registrą Pasaulio atmintis). Daugelis kino kūrėjų buvo savamoksliai arba baigę trumpus kursus Berlyne, Maskvoje, Vienoje (P. Babickas, S. Vainalavičius, A. Žibas). Lietuvoje įsteigtos kino mokyklos veikė trumpai: Kaune 1926–27 kino aktorius rengė Lietuvos kino filmos mokykla, 1932–33 – J. Vaičkaus kino ir teatro studija.
Kinas 1940–1990
1940 SSRS okupavus Lietuvą kinas buvo paverstas svarbia propagandos priemone. Suvalstybinta kino pramonė, uždrausta rodyti iki okupacijos sukurtą kino kroniką, Kaune įkurta Lietuvos kino kronikos studija, iki SSRS–Vokietijos karo pradžios joje sukurta apie 40 propagandinių kino žurnalų (filmavo S. Uzdonas, S. Vainalavičius, iš SSRS atsiųsti režisieriai). Per SSRS–Vokietijos karą studijos veikla nutrūko, 1944 atkurta kaip kino korespondentų punktas, 1945 pavadinta Kino kronikos studija (iki 1956 veikė įvairiais pavadinimais), 1949 perkelta į Vilnių, nuo 1956 Lietuvos kino studija. 5 dešimtmečio antroje pusėje kino raidą stabdė politinė kontrolė, kai kurie kinematografininkai (P. Babickas, A. Žibas) emigravo, kiti (J. Linartas) buvo ištremti, toliau kūrė tik S. Uzdonas ir S. Vainalavičius (vėliau abu represuoti, jiems uždrausta filmuoti). Kurta dokumentinės apybraižos, kronikinis kino žurnalas Tarybų Lietuva (nuo 1946 reguliariai), mokomieji, mokslo populiarinamieji, propagandiniai dokumentiniai filmai. 1947 Maskvos kino studijoje Mosfilm sukurtas vadinamasis nacionalinės tematikos vaidybinis filmas Marytė (režisierė V. Strojeva). Su kino studijomis Lenfilm ir Mosfilm sukurta vaidybinių filmų pagal socialistinio realizmo metodą (Aušra prie Nemuno 1953, režisierius A. Faincimeris, Ignotas grįžo namo, režisierius A. Razumnas, Tiltas, režisierius B. Šreiberis, abu 1956).
režisieriaus V. Žalakevičiaus vaidybinio filmo Niekas nenorėjo mirti kadras (1966; iš kairės: Juozapas‑Aitvaras – L. Noreika, Bronius – B. Oja, Vaitkus – D. Banionis)
1957 Lietuvos kino studijoje sukurtas pirmasis savarankiškas vaidybinis filmas Žydrasis horizontas (režisierius V. Mikalauskas). 1960 sukurto 4 novelių filmo Gyvieji didvyriai (1960, režisieriai M. Giedrys, B. Bratkauskas, A. Žebriūnas ir V. Žalakevičius) 3 pirmosios novelės gavo pirmąjį tarptautinį apdovanojimą – Karlovy Varų kino festivalio pagrindinį prizą ir 2 diplomus. 7–8 dešimtmetyje vaidybiniame kine socialinę buitinę kryptį plėtojo M. Giedrys (Svetimi 1962), psichologinę dramatinę – R. Vabalas (Žingsniai naktį 1962), intelektualinę – V. Žalakevičius (Vienos dienos kronika 1963), A. Grikevičius (Jausmai, su A. Dausa, 1968, Ave, vita! 1969, Sadūto‑tūto 1974), poetinę – A. Žebriūnas (Paskutinė atostogų diena 1964, užsienyje rodytas pavadinimu Mergaitė ir aidas; Gražuolė 1969). Tautos likimo istorinių permainų metu, asmeninės pasirinkimo dramos tematiką nagrinėjo V. Žalakevičius (Niekas nenorėjo mirti 1966), R. Vabalas (Laiptai į dangų 1966), M. Giedrys (Vyrų vasara 1970), A. Kundelis (Sužeista tyla 1979).
8 dešimtmetyje sukurta istorinės tematikos filmų (Akmuo ant akmens 1972, režisierius R. Vabalas, Sodybų tuštėjimo metas 2 serijos 1976, Faktas 1981, abiejų režisierius A. Grikevičius), filmų apie gyvenamąjį laikotarpį (Birželis, vasaros pradžia 1969, Mainai 1979, abiejų režisierius R. Vabalas, Perskeltas dangus 1974, Nesėtų rugių žydėjimas 1979, abiejų režisierius M. Giedrys), plėtotas žanrinis kinas (Herkus Mantas 2 serijos 1972, režisierius M. Giedrys, Velnio nuotaka 1976, režisierius A. Žebriūnas). 9 dešimtmetyje svarbesnių filmų sukūrė A. Žebriūnas (Kelionė į rojų 1980), V. Žalakevičius (Atsiprašau 1982, Savaitgalis pragare 1987, dalyvaujant A. Grikevičiui, A. Kvirikašviliui), R. Vabalas (Skrydis per Atlantą 1984, Miškais ateina ruduo 1989), A. Puipa (Moteris ir keturi jos vyrai 1983, Amžinoji šviesa 1987, Žuvies diena 1989), M. Giedrys (Sūnus palaidūnas 1985), R. Banionis (Mano mažytė žmona 1984, Neatmenu tavo veido 1988).
miuzikinio filmo Velnio nuotaka stop kadras (1974; pagal K. Borutą, režisierius A. Žebriūnas, kompozitorius V. Ganelinas; Girdvainis – R. Adomaitis, Jurga – V. Mainelytė)
Nuo 8 dešimtmečio antros pusės Lietuvos kino studijoje sukurta televizijos filmų SSRS centrinės televizijos užsakymu (Smokas ir Mažylis 3 serijos, 1975, režisierius R. Vabalas, Seklio Kalio nuotykiai 2 serijos 1976, režisierius A. Žebriūnas, Amerikoniškoji tragedija 4 serijos 1980–81, režisierius M. Giedrys, Turtuolis, vargšas 1984, 4 serijos režisierius A. Žebriūnas); jų sukūrė ir G. Lukšas, A. Puipa, J. Vaitkus.
režisierius R. Verba filmuojant dokumentinį filmą Šimtamečių godos
Atšilimo laikotarpiu atsinaujino dokumentinis kinas, režisavo G. Chnkojanas, V. Starošas, operatorius L. Tautrimas. 7 dešimtmetyje susiklostė lietuvių dokumentinio kino mokykla (vadinama poetine dokumentika), kuriai pradžią davė R. Verbos filmai (Senis ir žemė 1965, Vincas Svirskis 1967, Čiūtyta rūta 1968, Šimtamečių godos 1969, Šventėn 1970, Paskutinė vienkiemio vasara 1971). Poetinės dokumentikos tradiciją 8–9 dešimtmetyje pratęsė H. Šablevičius (Apolinaras 1973, Liuob šokt, liuob dainuot 1974, Žiniuonė 1975, Žmogus, einantis namo 1986, Pabuvam savam lauki 1988). Kiti svarbesni dokumentinio kino režisieriai: A. Dausa, A. Grikevičius, R. Vabalas, M. Giedrys, A. Žebriūnas, R. Šilinis, G. Skvarnavičius, P. Abukevičius, V. Imbrasas, B. Pajėdienė, A. Digimas, Z. Putilovas (abu ir operatoriai), E. Zubavičius, S. Beržinis. 1970 Lietuvos kino studijoje pirmąjį animacinį filmą Iniciatyva sukūrė režisierius R. A. Janauskas. Animacinius filmus kūrė N. Valadkevičiūtė, R. A. Janauskas, I. Bereznickas, Z. Šteinys, V. Aškinis.
Kinas po nepriklausomybės atkūrimo iki 2000
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pasikeitė kino filmų kūrimo ir platinimo sistema. Kaip kino kūrimo centras žlugo Lietuvos kino studija: nuo 1992 ji daugiausia buvo techninė bazė kitų studijų filmams kurti (2004 privatizuota). Pagausėjo privačių kino studijų.
Autorinės poetinės dokumentikos tradiciją pratęsė R. Verba, H. Šablevičius, R. Šilinis, iš jaunesniųjų ryškiausiai – A. Stonys (Neregių žemė 1991, Griuvėsių apaštalas 1992, Antigravitacija 1995, Skrajojimai mėlynam lauke 1996, Viena 2001, Ūkų ūkai 2006). Reikšmingų dokumentinių filmų sukūrė A. Matelis (Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį 1990, Iš dar nebaigtų Jeruzalės pasakų 1996, Priverstinės emigracijos dienoraštis 1999, Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą 2003, Prieš parskrendant į Žemę 2005), D. V. Matuzevičienė ir K. Matuzevičius, R. Gruodis, V. Navasaitis, J. Lapinskaitė, A. Tarvydas, R. Šilinis, R. Lileikis, S. Beržinis, E. Zubavičius, dokumentinio kino portretų – V. V. Landsbergis, A. Grikevičius, A. Marcinkevičiūtė, antropologinės krypties dokumentinių filmų – A. Jevdokimovas.
režisieriaus A. Stonio dokumentinio filmo Uostas kadras (1998)
Š. Bartas (1989 Vilniuje įsteigė pirmąją privačią kino studiją Kinema) plėtojo filosofinio kino kryptį (dokumentinis filmas Praėjusios dienos atminimui 1990, vaidybiniai filmai Trys dienos 1991, Koridorius 1995, Mūsų nedaug 1996, Laisvė 2000). Vaidybinius filmus kūrė G. Lukšas (Žalčio žvilgsnis 1990, Žemės keleiviai 1991, Mėnulio Lietuva 1997), V. Žalakevičius (Žvėris, kylantis iš jūros 1992), R. Banionis (Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio 1990, Džiazas 1992), A. Puipa (Bilietas iki Tadž Mahalo 1990, Ir ten krantai smėlėti 1991, Vilko dantų karoliai 1997, Elzė iš Gilijos 1999, Dievų miškas 2005, Nuodėmės užkalbėjimas 2007), A. Šiuša, A. Juzėnas, K. Vildžiūnas, V. V. Landsbergis, J. Vaitkus, A. Juzėnas.
režisieriaus V. Aškinio animacinio filmo Odisėjo nuotykiai kadras (1998)
Vaidybinio, dokumentinio, antropologinio kino elementus derino Š. Bartas, I. Kurklietytė, J. Lapinskaitė, R. Lileikis, A. Maceina, V. Navasaitis. Dokumentinių ir vaidybinių filmų sukūrė jaunosios kartos režisieriai G. Beinoriūtė, A. Blaževičius, K. Buožytė, O. Buraja, K. Gudavičius, L. Kairys, L. Lužytė, L. Mikuta, I. Miškinis, M. Survila, E. Vėlyvis, E. Vertelytė, G. Žickytė ir kiti. Animacinius filmus kūrė V. Aškinis, I. Bereznickas, U. Budinaitė, I. Bunokaitė, S. Jakaitė, Š. Jakštas, R. A. Janauskas, R. Jonikaitė, J. Leikaitė, I. Miškinytė, Algirdas ir Aurika Seleniai, H. Vaigauskas, N. Valadkevičiūtė ir kiti. Nuo 1990 kuriamas kino žurnalas Valstybės kino metraštis (1990–2002 Lietuvos kronika, nuo 2003 mėnesinis).
Kinas 21 a. 1–2 dešimtmetyje
Šiuo laikotarpiu Lietuvos audiovizualinės produkcijos kiekį ir sklaidą ženkliai sąlygojo padidintas valstybės finansavimas, bendri projektai su užsienio prodiuseriais ir Europos Sąjungos kino rėmimo iniciatyvos. Įtaką padarė ir 2012 prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įkurtas Lietuvos kino centras. 21 a. 1–2 dešimtmetyje režisuota itin daug istorinės tematikos vaidybinių ir dokumentinių filmų (režisieriai A. Juzėnas, V. V. Landsbergis, Marius Markevičius, Donatas Ulvydas), sudėtingesnė refleksija būdinga R. Banionio, Š. Barto filmams. Autorinio kino kryptis plėtojama Š. Barto, Andriaus Blaževičiaus, Kristinos Buožytės, I. Jonyno, Alantės Kavaitės filmuose. Autentiška kino kalba išsiskyrė Andriaus Blaževičiaus, Linos Lužytės, Marijos Kavtaradzės, M. Kvedaravičiaus filmai. Įvairių žanrų ir stilių filmų dar sukūrė Tomas Donela, Ernestas Jankauskas, Marija Kavtaradzė, G. Lukšas, A. Marcinkevičiūtė, I. Miškinis, V. Navasaitis, A. Puipa, Emilis Vėlyvis, Eglė Vertelytė, K. Vildžiūnas, Mykolas Vildžiūnas ir kiti.
režisieriaus G. Lukšo vaidybinio filmo Duburys kadras (2009, iš kairės: Juozapas – Giedrius Kiela, Vidas – Šarūnas Datenis)
režisierės R. Barzdžiukaitės dokumentinio filmo Rūgštus miškas kadras (2018)
Dokumentinių filmų režisavo G. Beinoriūtė, Oksana Buraja, A. Jevdokimovas, I. Kurklietytė, V. V. Landsbergis, J. Lapinskaitė, A. Marcinkevičiūtė, A. Matelis, A. Stonys, A. Tarvydas, G. Žickytė ir kiti, 21 a. 2 dešimtmetyje debiutavę dokumentinio kino kūrėjai R. Barzdžiukaitė, Mantas Kvedaravičius, Lina Lužytė, Linas Mikuta, Vytautas Puidokas, Jūratė Samulionytė, Mindaugas Survila, Aistė Žegulytė ir kiti. Lietuviškų filmų pasaulinės ir kino premjeros rengiamos žymiausiuose pasaulio tarptautiniuose kino festivaliuose Kanuose, Venecijoje (2021 režisieriaus Lauryno Bareišos ilgametražis filmas Piligrimai pripažintas festivalio programos Horizontai geriausiu filmu), Berlyne, Toronte, San Sebastiane, Karlovy Varuose, Locarno, Amsterdame, Pusane, Montréalyje, Roterdame, Edinburge, Park City (Jutos valstija) ir kituose. Festivaliuose pristatytos režisierių A. Stonio, Š. Barto retrospektyvinės programos.
Kino festivaliai
Lietuvoje rengiami kino festivaliai: Kino pavasaris (nuo 1995), Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis Tinklai (nuo 1999), Europos kino festivalis Scanorama, Tarptautinis animacinių filmų festivalis Tindirindis (abu nuo 2003), Nebyliojo kino festivalis Tylos garsai, Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, Tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis (visi nuo 2004), Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis Nepatogus kinas (nuo 2007), Tarptautinis kino festivalis Baltijos banga (nuo 2009), Pirmoji banga (nuo 2016, rodomi 20 a. pirmųjų dešimtmečių filmai).
Lietuvoje veikia Lietuvos kinematografininkų sąjunga (1931–35 veikė Kaune, nuo 1958 Vilniuje), Lietuvos kino mėgėjų sąjunga (įkurta 1966 Vilniuje), Lietuvos kino operatorių asociacija (įkurta 2003 Vilniuje). 1970–89 Lietuvos konservatorijos Vaidybos ir režisūros katedra rengė televizijos režisierius (išleistos 4 laidos). 1993 Lietuvos muzikos akademijoje (nuo 2004 Lietuvos muzikos ir teatro akademija) režisieriaus H. Šablevičiaus iniciatyva įkurta Kino ir televizijos katedra (rengia kino ir televizijos režisierius, televizijos operatorius, garso režisierius, muzikos, teatro ir kino vadybininkus), 2002 Vilniaus dailės akademijoje Fotografijos ir medijos meno katedroje įsteigtos animacijos studijos.
Lietuvos kinas po nepriklausomybės atkūrimo
Lietuvos kultūra
2271
Lietuvos konstitucinė santvarka
Lietuvos partijos ir profesinės sąjungos
Lietuvos sveikatos apsaugos sistema