Lietuvõs knas 1897–1940.
Lietuvos kinas 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje
Pirmasis viešas kino seansas Lietuvoje įvyko 1897 07 03 Vasaros teatre dabartiniame Bernardinų sode Vilniuje. Per jį buvo parodyta A. Lumière’o ir L. Lumière’o bei jų samdytų operatorių filmai: Jo Imperatoriškosios Didenybės karūnavimas Maskvoje 1896 metų gegužės 14 dieną, Paminklo Vilhelmui I atidengimas, Karnavalas Nicoje, Reino krioklys, Prancūzų‑rusų iškilmės, Darbininkų išėjimas iš Lumière’ų fabriko Lione, Traukinio atvykimas į La Ciotat stotį, Visi publikos mėgstami paveikslai. 20 a. pradžioje Lietuvos vaizdų nufilmavo kitų šalių operatoriai. 1905 Vilniuje ir Kaune pradėjo veikti pirmieji stacionarūs kino teatrai, vėliau jie įkurti Druskininkuose, Jurbarke, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose (iki I pasaulinio karo Lietuvoje veikė apie 30 stacionarių kino teatrų). 1909 pirmąjį dokumentinį reportažą Prie Nemuno (Nad Nemanom, neišlikęs) nufilmavo režisierius V. Starevičius. 1909 jis sukūrė mokslo populiarinamuosius filmus apie gamtą Laumžirgių gyvenimas (Žizn strekoz), Vabalai skarabėjai (Žuki‑skarabeji), pirmasis pasaulyje pradėjo eksperimentus su erdvine (lėlių) animacija. V. Starevičiaus Kaune sukurtas eksperimentinis lėlių filmas Elniaragių kova (Lucanus Cervus 1910; manoma, pirmasis pasaulyje animacinis lėlių filmas) davė pradžią lietuvių animaciniam kinui. 1909–13 Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvis A. Račiūnas nufilmavo Lietuvos kaimo vaizdų (juos rodė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantiems lietuviams). Prieš I pasaulinį karą Vilniaus kino teatruose buvo rodoma įdomesnių Vilniaus įvykių kronika (operatorių pavardės nežinomos). I pasaulinis karas Lietuvos kino raidą pristabdė, per karą buvo draudžiama filmuoti.
Lietuvos kinas 1920–1940
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę 1921 pradėta kurti kino kronika (operatoriai ir režisieriai F. Dunajevas, S. Uzdonas, S. Vainalavičius, A. Žibas), 1935–40 išimtine teise ją kūrė J. Linarto kino bendrovė Mūsų Lietuva. Kronikoje vyravo užsienio svečių sutiktuvių, valstybinių švenčių, iškilmių vaizdai. Kronikai paremti 1932 Vidaus reikalų ministerija išleido nurodymą prieš kiekvieną vaidybinį filmą kino teatruose demonstruoti lietuviško kino kroniką. 3–4 dešimtmetyje Lietuvos peizažų ir svarbesnių politinių įvykių nufilmavo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai J. Januškevičius, K. Lukšys, J. K. Milius, Kazys ir Mečys Motūzai (dalis filmų saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve).
Kaune įsteigtos pirmosios kino bendrovės Akis, Lietfilm (gyvavo keletą metų). 1928 kino bendrovėje Akis režisierius J. Linartas (įvairūs šaltiniai režisieriumi nurodo V. Braziulevičių, F. Dunajevą ar V. Sipaitį) sukūrė ilgametražį vaidybinį filmą Kareivis – Lietuvos gynėjas (spaudoje dar vadintas Lietuvos kareivis, Lietuvos kareivėlis; neišlikęs), kuris paskelbtas nepavykusiu ir nebuvo parodytas. 1929 kino teatruose pradėti rodyti garsiniai kino filmai, daug techniškai nepritaikytų tokiems filmams kino teatrų bankrutavo. 1931 sukurti pirmieji vaidybiniai filmai (kino komedijos): trumpametražis Sužieduotinis per prievartą (režisierius P. Malinauskas, spaudoje dar vadintas Sužieduotinis per erškėčius) ir ilgametražis Jonukas ir Onutė (režisieriai J. Linartas ir V. Sipaitis; abu filmai neišlikę), kuriame vaidino aktoriai V. Lietuvaitytė, V. Sipaitis, A. Leimontaitė, A. Mackevičius, S. Petraitis, P. Pinkauskaitė.
vaidybinio filmo Kareivis – Lietuvos gynėjas kadras (1928, režisierius J. Linartas; iš kairės: Kareivis – I. Tvirbutas, Šnipas – V. Sipaitis, aktorė E. Žalinkevičaitė)
Iki 1940 sukurta daugiau kaip 70 ilgametražių kino apybraižų (Lietuvos pramonė 1934, operatorius A. Žibas, Jaunieji žengia 1936, operatoriai F. Dunajevas, J. Linartas, Atgimusi Lietuva 1937, režisierius P. Babickas; išliko filmų epizodų). 1936 sukurtas pirmasis garsinis trumpametražis dokumentinis filmas Kaunas melodijų nuotaikoje (operatoriai S. Vainalavičius, A. Žibas, garso operatorius K. Rudzītis). Nufilmuotas pirmas garsinis marionečių filmas Storulio sapnas (1938, režisierius H. Kačinskas, dailininkas S. Ušinskas, operatoriai A. Žibas, S. Vainalavičius; 2019 įrašytas į Lietuvos nacionalinį registrą Pasaulio atmintis) kurį laiką laikytas lietuviško animacinio kino pradžia. Daugelis kino kūrėjų buvo savamoksliai arba baigę trumpus kursus Berlyne, Maskvoje, Vienoje (P. Babickas, S. Vainalavičius, A. Žibas). Lietuvoje įsteigtos kino mokyklos veikė trumpai: Kaune 1926–27 kino aktorius rengė Lietuvos kino filmos mokykla, 1932–33 – J. Vaičkaus kino ir teatro studija. Iki 1940 Lietuvoje kinas išpopuliarėjo, buvo sukurtas kino teatrų tinklas, bet nacionalinė kino pramonė nesusiklostė.
L: V. Mikalauskas Kinas Lietuvoje: Nuo atrakciono iki nacionalinio kino meno Vilnius 1999; S. Žalneravičiūtė Vilniaus iliuzionai Vilnius 2015; J. Blažiūnas Kinematografas, kino kronikos ir kitos istorijos Lietuvoje iki 1915 m. Vilnius 2022.
2271