Lietuvõs kinótyra.
Lietuvos kinotyra 1920–1940
Lietuvoje pirmosios kino filmų recenzijos parašytos 20 a. 3 dešimtmetyje. Kelis dešimtmečius spaudoje vyravo kino filmo anotacija ir vertinimas, nuolat filmų recenzijos spausdintos žurnale Naujoji Romuva. Kaune ėjo savaitinis kino žurnalas Kino naujienos (1931–32, išleista 29 numeriai), dvisavaitinis iliustruotas kino, teatro ir dailės žurnalas Kinas (1934–35, išleista 3 numeriai); juos redagavo ir daugelį straipsnių parašė V. K. Alseika. Išleistos knygos: Vytauto Kurnatausko Kinematografijos menas (1928), Leono Žurausko Garsinė kinematografija: Josios atsiradimo istorija ir šių dienų technika (1931), V. K. Alseikos Filmų priežiūra Lietuvoje (1938).
Lietuvos kinotyra 1940–2000
6 dešimtmetyje pradėta leisti anotuotus filmų katalogus, spaudoje pagausėjo kino filmų pristatymų, anotacijų, kritinių straipsnių. Kino menas buvo tyrinėjamas Istorijos instituto Menotyros sektoriuje, Kultūros ir meno instituto (veikė 1989–2002) Teatrologijos ir kinotyros skyriuje. Vilniuje leistas savaitinis informacinis biuletenis Ekrano naujienos (1959–72). Nuo 1972 (su pertrauka 1995–97) leidžiamas žurnalas Kinas (1972–91 su savaitiniu reklaminiu priedu Savaitės ekranas, nuo 1992 7 meno dienos), iki 1994 ėjo kartą per mėnesį, 1998–2004 kartą arba du per metus, 2004–05 ir 2010–17 – 4 kartus, 2006–09 ir nuo 2018 – 5 arba 6 kartus per metus).
Monografijų, kino kūrėjų biografijų, istorinio pobūdžio knygų parašė V. Mikalauskas (Anapus ekrano 1967, Nepaprasti kino aktoriai 1973, Kinas Lietuvoje: Nuo atrakciono iki nacionalinio kino meno 1999), M. Malcienė (Lietuvos kino istorijos apybraiža: 1919–70 1974, Tarybų Lietuvos kinas 1980, rusų kalba), L. Tapinas (Žmogus ir laikas lietuvių kine 1980, vokiečių ir anglų kalba, Lietuvos kinas 1981, rusų kalba, Lietuvos kinematografininkai 1986, vokiečių ir anglų kalba 1988), Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvis Raimundas Marius Lapas (Ten, ekrane sužibus: Amerikos lietuvių kinematografija 1909–1979 1983 Čikaga), S. Macaitis (25 seansai: Vienos kartos kino biografija 1990, 100 žymiųjų pasaulio filmų 2000).
Išleista straipsnių rinkiniai Lietuvių kino menas šiandien (1981), Ekrane ir už ekrano (1993), filmografijos sąvadai Lietuvos TSR kinematografija: 1940–85 (sudarė Nijolė Visockaitė, 1987), Lietuvių filmai: 1990–2002 = Lithuanian Films: 1990–2002 (sudarė G. Arlickaitė, 2002, lietuvių ir anglų kalba), XX a. lietuviški vaidybiniai filmai (sudarė Živilė Pilipavičienė, 2003).
Kino istorijos, kritikos, teorijos straipsnių, recenzijų paskelbė Nijolė Andrijauskienė, G. Arlickaitė, E. Aukštikalnis, Teresė Bancevičiūtė, Vytautas Baniulis, V. Bartusevičius, R. Gudaitis, Audronė Jablonskienė, V. Jauniškis, Neringa Jonušaitė, I. Keidošiūtė, A. Liuga, J. Lozoraitis, S. Macaitis, M. Malcienė, V. Mikalauskas, R. Oginskaitė, R. Paukštytė, R. Pauraitė‑Puplauskienė, Živilė Pilipavičienė, Ž. Pipinytė, Gražina Svilienė, L. Tapinas, S. Valiulis, Linas Vildžiūnas, Jūratė Visockaitė, kinematografininkai S. Beržinis, J. Gricius, R. Vabalas, Algirdas Vėsulas, V. Žalakevičius.
1322
Lietuvos kinotyra 21 a. 1–2 dešimtmetyje
Šiuo laikotarpiu parašyta monografijų, apybraižų apie režisierius (V. Mikalausko Stebukladaris iš Kauno, išleista 2005, apie V. Starevičių, R. Oginskaitės Nuo pradžios pasaulio: Apie dokumentininką Robertą Verbą 2010 ir Žebriūnas: Nutylėjimai ir paradoksai 2020, L. Tapino Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje 2008, apie V. Žalakevičių, Aurimo Švedo, Linos Kaminskaitės‑Jančiorienės Epizodai paskutiniam filmui: Režisierius Almantas Grikevičius 2013, G. Baikštytės Šarūnas Bartas: Kai gyvenimas tampa kinu, Ramūno Čičelio Jono Meko „Aukso vidurys“: kūrybos filotopinė žiūra, abu 2020), aktorius (S. Macaičio Šviesos sukurti: Profesija: kino aktorius 2002, Birutės Vyšniauskaitės Vienintelė: Eugenijos Pleškytės laikas 2013).
Išleista kino istorijos ir teorijos straipsnių rinkinių (Baltic Cinemas after the 90s: Shifting (Hi)stories end (Id)entities = Baltijos šalių kinas po 90‑ųjų: kintančios istorijos ir tapatumai 2010, sudarė Renata Šukaitytė), kino veikėjų atsiminimų (J. Griciaus Vingiai 2001 ir Prisiminimai 2009, D. Banionio Memuarai 2004, sudarė Jolita Dimbelytė, Šoblė: Atsiminimai apie dokumentinio kino klasiką Henriką Šablevičių 2010, sudarė Ramunė Rakauskaitė, Pasaulis pagal Barą 2012, sudarė Gediminas Kajėnas, J. Budraičio, M. Matulytės Mano kinas: Pasaulis, kuris priklausė vyrams 2015), žinynas Lietuvos kinematografininkai (2017, sudarė R. Paukštytė).
Kino teorijos raidą paskatino ir kitų šalių kino veikėjų veikalų vertimai (Danielio Arijono Kino kalbos gramatika 2001, Aleksandro Mittos Kinas tarp pragaro ir rojaus 2006, Michailo Jampolskio Kalba – kūnas – įvykis: kinas ir prasmės paieškos 2011, Thomo Elsaesserio, Malte’s Hagenerio Kino teorija: įvadas per juslių prizmę 2012, B. Balászo Regimas žmogus, arba Kino kultūra 2013, S. Eizenšteino Montažas: 1 tomas 2017, F. Fellini Intymus žodynas 2020).
21 a. 2 dešimtmetyje parengta 2 dalių pasaulio kino istorija (Trumpa kino istorija: Nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo 2011, straipsnių autoriai Auksė Kancerevičiūtė, Neringa Kažukauskaitė, I. Keidošiūtė, Ž. Pipinytė, Trumpa kino istorija: Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios 2013), išleista kolektyvinių monografijų apie Lietuvos kino istoriją (Annos Mikonis‑Railienės, Linos Kaminskaitės‑Jančiorienės Kinas sovietų Lietuvoje: Sistema, filmai, režisieriai 2015, Annos Mikonis‑Railienės, Renatos Šukaitytės, Manto Martišiaus, Renatos Stonytės Politinis lūžis ekrane: (Po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine ir videomedžiagoje 2020).
Tarpdisciplinio pobūdžio veikalų parašė Natalija Arlauskaitė (Trumpas feministinės kino teorijos žinynas 2010, Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos 2014, Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine 2020), Nerijus Milerius (Apokalipsė kine 2013, Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta 2018), išleista kolektyvinė monografija Kinas ir filosofija (2013, sudarė Nerijus Milerius), knygų apie animacinį kiną (Eligijos Volodkevičiūtės Lietuvos animacija ir jos meninių formų plėtojimosi pagrindai 2009, I. Bereznicko Animacijos menas 2013, Animacija nuo idėjos iki ekrano 2017), Vilniaus kino teatrus (Sonatos Žalneravičiūtės Vilniaus iliuzionai: Miesto kino teatrų istorijos 2015).
20 a. 1 dešimtmetyje kino istorijos ir teorijos straipsnių, kino filmų recenzijų paskelbė Nijolė Andrijauskienė, Ramūnas Aušrotas, Rūta Birštonaitė, Lukas Brašiškis, Gediminas Jankauskas, V. Jauniškis, Lina Kaminskaitė‑Jančorienė, Auksė Kanceravičiūtė, Neringa Kažukauskaitė, I. Keidošiūtė, Laima Kreivytė, Santa Lingevičiūtė, S. Macaitis, R. Oginskaitė, R. Paukštytė, Ž. Pipinytė, Ramūnas Pronckus, Irma Šimanskytė, S. Valiulis, Linas Vildžiūnas, Emilija Visockaitė, Sonata Žalneravičiūtė, Ginta Žulytė ir kiti.
2 dešimtmetyje pradėjo rašyti Natalija Arlauskaitė, Monika Gimbutaitė, Dovilė Grigaliūnaitė, Jorė Janavičiūtė, Elena Jasiūnaitė, Goda Jurevičiūtė, Narius Kairys, Gediminas Kukta, Agnė Mackevičiūtė, Aistė Račaitytė, Dovilė Raustytė, Rimgailė Renevytė, Ieva Kotryna Skirmantaitė, Ieva Toleikytė, Mantė Valiūnaitė, Ilona Vitkauskaitė, Austė Zdančiūtė ir kiti.
Prie Lietuvos kinematografininkų sąjungos veikia Kino kritikų gildija.
2009–13 Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje mokslus baigė pirmasis kinotyros bakalauro absolventų kursas. Nuo 2013 čia vykdoma Scenos ir kino menų istorijos ir kritikos programa.
1706