Lietuvõs kompoztorių sjunga, kūrybinė visuomeninė organizacija, vienijanti profesionalius Lietuvos kompozitorius ir muzikologus. Skleidžia, skatina, remia, propaguoja šiuolaikinę lietuvių profesionaliąją muziką ir muzikologinę mintį Lietuvoje bei užsienyje. Centras Vilniuje, turi skyrių Kaune (nuo 1971, pirmininkė K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė). Kaip atskiras juridinis vienetas veikia asociacija Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyrius (nuo 2002; pirmininkas R. Šileika; 1979–2002 Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyrius). 2018 sąjunga turėjo 108 narius: 98 kompozitorius ir 70 muzikologų. Veikia Jaunimo ir Muzikologų sekcijos. Lietuvos kompozitorių sąjunga yra Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (nuo 2005), Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (Lietuvos sekcija įkurta 1936, narystė atnaujinta 1989), Tarptautinės muzikologų draugijos (nuo 1992), Europos naujosios muzikos skleidėjų konferencijos (nuo 1993) narė. Pagrindiniai sąjungos renginiai yra šiuolaikinės muzikos festivaliai: Muzikos ruduo (1971–90 ir nuo 2002), Gaida (nuo 1991, kasmet; iki 1998 Baltijos muzikos festivalis), Jauna muzika (nuo 1992, kasmet), Jaunimo kamerinės muzikos dienos Druskininkuose (nuo 1985; nuo 2000 dar vadinamas Druskomanija), Marių klavyrai (nuo 1991), Iš arti (nuo 1997, rengia Kauno skyrius), elektroninės muzikos festivalis Ahead, jaunųjų kompozitorių kūrinių chorui konkursas Vox juventutis. Sąjunga rengia naujų kūrinių perklausas, autorinius koncertus, kamerinės muzikos konkursus, Baltijos šalių (nuo 1967), lietuvių ir lenkų muzikologų (nuo 1989) konferencijas. Išleido knygų, tarp jų – Algis Žiūraitis (1996, sudarė A. Žiūraitytė), Stasio Šimkaus laiškai žmonai (1997, sudarė D. Palionytė), natų. Nuo 1994 veikia Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikos fondas. 1995 prie Lietuvos kompozitorių sąjungos įkurtas Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras (nuo 1998 priklauso Tarptautinei muzikos informacijos centrų asociacijai).
Lietuvos kompozitorių sąjunga įkurta 1941 Kaune (organizacinio komiteto pirmininkas J. Gruodis). 1948 veikla atnaujinta (priklausė SSRS kompozitorių sąjungai), įvyko pirmasis jos suvažiavimas 1970–75 leido biuletenį Muzikos naujienos (išleista 8 numeriai), 1962–77 (su Lietuvos teatro draugija) almanachą Muzika ir teatras (išleista 12 numerių), 1987–90 Jaunimo sekcijos leidinį Jauna muzika (išleista 4 numeriai), muzikos meno, mokslo ir kritikos leidinį Gaida (1989, išleista 1 numeris), 1979–92 almanachą Muzika (išleista 10 numerių). Sąjungos iniciatyva surengti Lietuvių tarybinės muzikos festivaliai (1977, 1982, 1987). 1989 Lietuvos kompozitorių sąjunga atkurta kaip savarankiška organizacija. Pirmininkai: J. Tallat Kelpša (1948–49, po jo mirties iki 1954 vadovavo sąjungos atsakomasis sekretorius A. Klenickis), S. Vainiūnas (1954–62), E. Balsys (1962–71), V. Laurušas (1971–1989), J. Andrejevas (1989–91), M. Urbaitis (1991–1995), J. Juozapaitis (1996), G. Sodeika (1996–2003), R. Merkelys (2003–09), Z. Bružaitė (2009–17), M. Natalevičius (nuo 2017).
803