Lietuvõs kooperatỹvų tarýba, Lietuvos kredito, vartotojų ir gamybos kooperatyvų organizacija, veikusi 1925–40. Būstinė buvo Kaune. Įkurta P. Šalčiaus iniciatyva. Tikslas – remti ir skatinti kooperatinį judėjimą, plėtoti šalies ir užsienio kooperatyvų ryšius, atstovauti kooperatyvams valdžios įstaigose ir visuomeninėse organizacijose. Lietuvos kooperatyvų tarybos nariai buvo pavieniai kooperatyvai ir kooperatyvų centrinės organizacijos (Kooperacijos bankas, Pienocentras, Lietūkis ir kitos). Reikalus tvarkė valdyba (ją vieneriems metams rinko Lietuvos kooperatyvų tarybos narių įgaliotinių susirinkimas). Lietuvos kooperatyvų taryba parengė Kooperacijos įstatymo pataisų projektą, siuntė savo atstovus į valdžios įstaigas ginti kooperatyvų interesų, rašė memorandumus Vyriausybei (pavyzdžiui, kai kooperacijos atstovai nebuvo pakviesti prisidėti prie Žemės ūkio rūmų steigimo), atstovavo Lietuvos kooperacijai Tarptautinėje kooperatyvų sąjungoje (į ją įstojo 1930), skelbė informaciją apie Lietuvos kooperaciją užsienio spaudoje, šaukė kooperatyvų kongresus. 1925 įsteigė draudimo bendrovę Kooperacija. 1925–40 leido žurnalą Talka (perėmė iš Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos), 1928–35 – laikraštį Bendras darbas, kooperacijos literatūrą. Lietuvos kooperatyvų taryba 1927 vienijo apie 700 kooperatyvų (daugiau kaip 100 000 narių). 20 a. 4 dešimtmečio pabaigoje buvo planuota vietoj Lietuvos kooperatyvų tarybos įsteigti Kooperacijos rūmus, bet dėl SSRS okupacijos nespėta. Lietuvos kooperatyvų tarybos valdybos pirmininkai: P. Šalčius (1925–29 ir 1937–40), J. Krikščiūnas (1929–31 ir 1934), V. Kvieska (1931–33 ir 1934–35), A. Vaitkevičius (1935–37).
428