Lietuvòs kranta. Lietuvos jūros kranto linijos ilgis 90,66 km (trumpiausias iš visų Baltijos šalių). Kuršių nerijos kranto linijos ilgis 51,03 km, tarp Klaipėdos uosto šiaurinio molo ir sienos su Latvija – 38,49 km, tiesia linija sujungus Klaipėdos sąsiaurio krantus jo pietinėje ir šiaurinėje pusėse – dar 1,14 kilometro. Lietuvos krantai Kuršių mariose ilgesni: Kuršių nerijoje – 60,35 km, marių rytinėje dalyje – 98,94 kilometro.
Kuršių nerija. Nidos paplūdimys ties Krantotyros laboratorija
Kuršių nerijos krantas yra jauniausias ir sudarytas iš puraus smėlio kaip ir pati nerija. Kranto zonos gamtos kompleksą sudaro kranto povandeninis šlaitas, paplūdimys ir apsauginis kopagūbris arba kranto klifas (skardis). Kranto juosta – apsauginė kranto zonos dalis, apimanti iki 300 m pločio teritoriją sausumoje, t. p. jūros akvatoriją iki 10 m gylio izobatos. Kuršių nerijos kranto povandeniniame šlaite būna 2–3 povandeniniai sėkliai, o tarp jų – tarpsėkliai. Pirmasis sėklius tįso apie 100 m nuo kranto, gylis virš jo 0,8–1,5 metro. Tarp sėkliaus ir kranto gylis iki 2,5 metro. Antrasis sėklius būna 200–300 m nuo kranto, gylis virš jo 2–3 m, tarpsėklyje iki 3–4 metrų. Trečiasis sėklius kai kada nuo kranto būna nutolęs daugiau kaip 400 m, gylis virš jo dažniausiai apie 5 m, tarpsėklyje iki 7 metrų. Už trečiojo sėkliaus būna smėlinga atšlaja. Pirmasis bei antrasis sėkliai dažniausiai suskaidyti praplovų kanalais, be to, orientuoti įžambiai kranto linijai. Kuršių nerijos kranto povandeninį šlaitą bei paplūdimį dengia smulkus ir vidutinio grūdėtumo smėlis, tik ties kranto linija nuosėdos rupesnės, daugiau žvirgždo ir gargždo. Daugiau gargždo yra ir Pervalkos–Juodkrantės kranto ruože. Nerijos vidurinės dalies paplūdimiai gana platūs: ties Nida – 40–70 m, ties Preila–Pervalka – 30–60 m, ties Juodkrante – 25–40 m, o Alksnynės–Smiltynės ruože vėl išplatėja iki 40–70 metrų. Apsauginis paplūdimio kopagūbris nerijos vidurinėje dalyje yra 5–7 m, šiaurinėje – 12–13 m aukščio.
Šventoji. Prie senojo molo
Nerijos marių krantas suskaidytas ryškiais kyšuliais (ragais) – Bulvikio ragas, Pervalkos ragas, Agilos, Libio. Marių krantą sudaro nuo 5–7 iki 15–18 m pločio paplūdimys, pereinantis į pamario palvę. Į pietus nuo Nidos, t. p. netoli Pervalkos, kur prie marių jau prislinko pustomos kopos, paplūdimio gali ir visai nebūti – kopos šlaitas leidžiasi tiesiog į vandenį. Ties nerijos gyvenvietėmis ir Klaipėdos sąsiauryje krantas sutvirtintas krantinėmis. Marių rytinėje dalyje vyrauja žemas krantas, kurį juosia permautalapių bei šukinių plūdžių, meldų ir nendrių sąžalynai. Aukštesnis krantas yra tik ties Kairiais (į pietus nuo Klaipėdos) ir Ventės rage. Nemuno deltos krantą, apjuostą seklumomis, skaido upių ir upelių vagos.
Olando Kepurės skardis per audrą (2 km į šiaurę nuo Girulių)
Į šiaurę nuo Klaipėdos plytintis žemyno krantas sudėtingesnės sandaros. Čia kaitaliojasi akumuliaciniai kranto ruožai, kuriuose kaupiasi smėlis, su ardomais ruožais. Labiausiai ardomi moreniniai kyšuliai: Olando Kepurės, iš dalies ir Nemirsetos bei Palangos. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio dėl daugelio gamtinių priežasčių ir žmonių ūkinės veiklos paplūdimiuose, kopagūbryje ir kranto povandeniniame šlaite sparčiai mažėjo smėlio nešmenų atsargos, todėl vis labiau įsivyrauja kranto ardos procesai, palietę Girulių, Palangos ir kitus kranto ruožus. Dažnėjančios labai stiprios audros ypač pakenkė Palangos kranto ruožui tarp tilto ir Birutės kalno. Siekiant stabilizuoti Palangos krantą taikomos inžinerinės krantosaugos priemonės bei dirbtinis kranto maitinimas nešmenimis. Be to, Lietuvos jūros krantai tvirtinami: želdinami, įrengiamos žabtvorės, profiliuojami po audrų paplauti kopagūbrio šlaitai.
476