Lietuvõs kraštóvaizdžio draustniai, Lietuvõs landšãftiniai draustniai, teritorijos, kuriose saugomi upių slėniai su atodangomis ir kitais vertingais objektais, senslėniai, ežerų kompleksai, moreninių lygumų ir kalvynų kraštovaizdžiai, šiose teritorijose esantys archeologijos, kultūros paveldo objektai. Draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus, įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus, naujus gręžinius naftos žvalgybai bei gavybai, rinkti, sprogdinti didesnius kaip 0,5 m3 natūraliai randamus akmenis. T. p. draudžiama tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį, statyti su draustinių steigimu nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose bei draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendro planavimo dokumentuose nustatytose vietose. Apie 1/2 kraštovaizdžio draustinių teritorijų priklauso Europos Bendrijos Natura 2000 tinklo teritorijomis.
Rokų atodanga (Jiesios kraštovaizdžio draustinis)
Pirmieji kraštovaizdžio draustiniai įsteigti 1960; sąrašas buvo atnaujinamas 1974, 1988, 1992, 1998, 2019. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo įsteigti (1992) 29 kraštovaizdžio draustiniai. 2022 Lietuvoje buvo 49 valstybiniai kraštovaizdžio draustiniai; bendras jų plotas apie 49 106,2 hektaro. Didžiausias yra Ūlos kraštovaizdžio draustinis (6779 ha), mažiausias – Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis (148 hektarai). Dar yra valstybinių parkų ir savivaldybių kraštovaizdžio draustinių.
-kraštovaizdžio draustiniai; -kraštovaizdžio draustinis
1323
2271
1