Lietuvos kriminalinė policija

Lietuvõs kriminãlinė polcija

Lietuvos kriminalinės (vadinamosios neuniformuotosios) policijos sistemą sudaro Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras ir teritorinių policijos įstaigų kriminalinės policijos padaliniai. Jų veiklą reglamentuoja Policijos veiklos (2000), Kriminalinės žvalgybos (2012) įstatymai, Vidaus tarnybos statutas (2015, pakeistas 2016), Baudžiamasis kodeksas (2000, įsigaliojo 2003), Baudžiamojo proceso kodeksas (2002, įsigaliojo 2003), Bausmių vykdymo kodeksas (2002, įsigaliojo 2003) ir kiti teisės aktai. Kriminalinės policijos paskirtis – apsaugoti visuomenės interesus nuo nusikalstamo poveikio užkardant, atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras

Lietuvos kriminalinės policijos biuras yra specializuota policijos įstaiga, operatyviai reaguojanti į bet kokio lygio įvykius. Biuro veiklos pagrindinės sritys: kriminalinės policijos veiklos strategijos formavimas, sunkių ir labai sunkių, tarptautinių, tarpregioninių, aukšto lygio organizuotų nusikalstamų grupių vykdomų nusikaltimų ir kitų nusikalstamų veikų, darančių didelę žalą valstybei ir asmenims, užkardymas ir tyrimas, nusikalstamu būdu įgyto turto išieškojimas, narkotikų apyvartos, nusikaltimų elektroninėje erdvėje kontrolė, terorizmo prevencija ir kita. Biuras organizuoja darbą su slaptai bendradarbiaujančiais asmenimis, koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą, analizuoja su organizuotu bei sunkiu nusikalstamumu susijusią informaciją, vykdo situacijos stebėseną bei reaguoja į potencialias grėsmes, dalyvauja formuojant Lietuvos policijos veiklos strategiją. Biurui suteikti įgaliojimai ir atsakomybė koordinuoti ir kontroliuoti teritorinių policijos įstaigų veiklą kriminalinės žvalgybos (operatyvinės veiklos) ir ikiteisminio tyrimo vykdymo srityse. Biuras atsako už šalies teritorinių policijos įstaigų kriminalinę žvalgybą vykdančių pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą. Biurui vadovauja viršininkas (turi 2 pavaduotojus), 2018 pradžioje dirbo apie 400 darbuotojų.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras yra specializuota policijos įstaiga, teikianti visapusę mokslinę techninę pagalbą šalies ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnams. Taikydamas specialiąsias žinias, Centras atlieka objektų tyrimus ir ekspertizes, sunkių bei labai sunkių nusikaltimų padarymo vietų apžiūras Lietuvoje, tvarko Daktiloskopinių duomenų ir DNR registrus, kulkų ir tūtelių, kitas kriminalistines kolekcijas, kartotekas ir duomenų bazes, naudoja jas nusikalstamoms veikoms atskleisti, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Lietuvos policijos sistemos strategiją visuomenės saugumo ir specialiųjų žinių panaudojimo srityje. Centras koordinuoja ir kontroliuoja 10 teritorinių policijos įstaigų kriminalistinių tyrimų padalinių ir kinologų veiklą, diegia ir padeda jiems įsisavinti naujus kriminalistinius metodus, organizuoja specialisto ar eksperto kompetencijos suteikimą. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ir teritorinių policijos įstaigų kriminalistinių tyrimų padalinių darbuotojai aprūpinti pažangia tyrimams ir ekspertizėms atlikti reikalinga įranga. Centrui vadovauja viršininkas (turi 1 pavaduotoją), yra 9 skyriai, Kokybės vadybos, Inovacijų projektų, mokymų ir kontrolės grupės, Kinologijos valdyba.

Teritorinių policijos įstaigų kriminalinės policijos padaliniai

Teritorinių policijos įstaigų kriminalinės policijos padaliniai vykdo kriminalinės policijos funkcijas jiems priskirtoje teritorijoje (apskrityje). Teisės aktų nustatyta tvarka kriminalinės policijos padaliniai vykdo kriminalinę žvalgybą, asmenų paiešką, atlieka ikiteisminį tyrimą, rengia ir įgyvendina regionines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas, užtikrina bendradarbiavimą su prokuratūromis, teismais, kriminalinės žvalgybos subjektais, veikiančiais apskrities teritorijoje, sudaro ir tvarko kriminalistines įskaitas. Teritorinių policijos įstaigų kriminalinės policijos padaliniams tenka pagrindinis ir didžiausias darbas užkardant, atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas.

Policijos raida nepriklausomoje Lietuvoje

1918 10 27 buvo pradėti organizuoti pirmieji kriminalinės policijos (tuo metu vadintos milicija) darbai Lietuvoje (vyko karinių vadovų L. Giros ir J. Žilinsko pokalbiai dėl karinės žvalgybos įkūrimo). 1919 01 20 išleistas įsakymas, kuriuo Kauno miesto policijos viršininko padėjėju kriminalistikai paskirtas F. Cigleris (jis iš vokiečių perėmė visas kriminalines bylas). Netrukus skirti pirmieji Lietuvoje kriminalinės policijos etatai: Kaune – 1 komisaras, 6 rajonų vykdytojai, 1 sekretorius, 3 raštininkai (nė vienas iš jų nemokėjo lietuviškai, todėl kriminalinio skyriaus raštai ir įsakymai kurį laiką rašyti rusiškai). 1920 09 01 įkurtas Lietuvos kriminalinės policijos centro biuras, jo vedėju paskirtas A. Veselis. Susikūrus kriminalinės policijos centrui Kaune, kriminalinė policija pradėta organizuoti ir visoje Lietuvoje. Pirmieji oficialūs Lietuvos policijos etatai paskelbti 1920 12 22 (numatyta 14 kriminalinės policijos darbuotojų Kaune ir 60 slaptųjų kriminalinės policijos agentų apskrityse). 1924 01 15 vidaus reikalų ministro įsakymu visi milicijos valdininkai ir tarnautojai nuo sausio 1 d. pavadinti policijos valdininkais ir tarnautojais. Lietuvos policija buvo suskirstyta į viešąją, kriminalinę, geležinkelių, pasienio, privatinę, saugumo bei policijos rezervą. 1926 įsteigtas Lietuvos kriminalinės policijos legitimacijos ženklas (dailininkas A. Žmuidzinavičius), galiojęs iki 1933. Kriminalinė ir politinė slaptoji policija 1927 sujungtos į savarankišką, Piliečių apsaugos departamentui nepavaldžią Kriminalinės policijos valdybą su skyriais A (politinė policija) ir B (kriminalinė policija). 1928 03 13 vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintas Kriminalinės policijos statutas. 1931 04 01 atsistatydinus vidaus reikalų ministrui P. Aravičiui, vidaus reikalų ministru paskirtas kriminalinės policijos direktorius pulkininkas S. Rusteika, kuris nustatė, kad Lietuvos kriminalinės policijos diena bus švenčiama kasmet spalio 27 dieną. 1933 05 29 Kriminalinės policijos valdyba pertvarkyta į savarankišką Valstybės saugumo departamentą (jį sudarė valstybės saugumo ir kriminalinė policija). Valstybės saugumo departamento kasdieninei veiklai vykdyti valstybės teritorija buvo suskirstyta į 6 apygardas, šios – į rajonus (Klaipėdos apygardoje veikė tik valstybės saugumo policija, kriminalinės policijos veiklos sfera priklausė autonominei administracijai). 1934 05 07–12 Vienoje įvyko Tarptautinės kriminalinės policijos komisijos (Interpolo) dešimtasis posėdis. Lietuvos delegaciją sudarė Valstybės saugumo departamento direktorius J. Statkus, kaip nuolatinis Tarptautinės kriminalinės policijos komisijos narys, ir vidaus reikalų ministerijos juristas A. Jakobas. Lietuva buvo trečioji pasaulio valstybė (po Vokietijos ir Danijos), pripažinusi Interpolą. 1935 01 01 Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas buvo pavadintas Policijos departamentu ir patvirtinta jo nauja struktūra, kriminalinė policija pradėjo veikti kaip atskira Valstybės saugumo departamento dalis. Lietuvos kriminalinė policija 1936 01 01 pradėjo leisti žinybinį žurnalą Kriminalistikos žinynas.

Policija sovietmečiu ir nuo 1990

SSRS okupavus Lietuvą 1940 07 29 Ministrų Tarybos nutarimu policija pavadinta milicija, o liaudies milicija – pagalbine milicija, bet išliko policijos senoji struktūra, rūšys, teisinis reglamentavimas. Iki Sovietų Sąjungos–Vokietijos karo represuota ir ištremta dalis buvusių politinės ir kriminalinės policijos darbuotojų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kriminalinė policija buvo suformuota iš sovietmečiu Lietuvoje veikusių to meto svarbiausių ir pagrindinių milicijos tarnybų – kriminalinės paieškos, kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu ir spekuliacija, šeštojo skyriaus, skirto kovai su organizuotu nusikalstamumu, padalinių. 1990 12 11 priimtu Policijos įstatymu milicija Lietuvoje buvo reorganizuota į policiją. Kriminalinė policija (vadinamoji neuniformuotoji) buvo priskirta prie respublikinės policijos rūšių. Įsteigta Policijos departamento Kriminalinės policijos vyriausioji valdyba – naujas kriminalinės policijos struktūrinis padalinys, sudarytas iš atskirų nusikaltimų rūšių tyrimo struktūrinių padalinių, pavadintų biurais: Organizuoto nusikalstamumo, Operatyvinės žvalgybos, Ekonominių nusikaltimų, Kriminalinio tyrimo ir Kriminalinių ekspertizių. 1991 04 04 įsteigta greitojo reagavimo rinktinė Aras. 2001 kartu su Policijos departamentu reorganizuota ir kriminalinė policija, įsteigtas Lietuvos kriminalinės policijos biuras. 2003 05 01 įsigaliojus Baudžiamajam, Baudžiamojo proceso bei Bausmių vykdymo kodeksams ir siekiant į policijos įstaigų sudėtį įtraukti kvotos ir tardymo padalinius, buvo reorganizuoti Policijos bei Tardymo departamentai – policijos įstaigos tapo ikiteisminio tyrimo įstaigomis, o dalis Tardymo departamento darbuotojų pradėjo dirbti Lietuvos kriminalinės policijos biure. Reaguojant į šiuolaikinio nusikalstamumo keliamus iššūkius 2013 07 01 pertvarkyta Lietuvos kriminalinės policijos biuro struktūra, įsteigta Turto susigrąžinimo valdyba, sustiprinti kovos su terorizmu, elektroninėje erdvėje padarytų nusikaltimų tyrimo ir kiti padaliniai, pertvarkytas darbas su slaptai bendradarbiaujančiais asmenimis ir sustiprintas informacijos analizės sektorius, optimizuotas darbas kriminalinės policijos informacinių technologijų srityje. 2014 02 03 įsteigtas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalinės žvalgybos mokymo centras, kuriame organizuojami intensyvūs kriminalinės žvalgybos mokymai kriminalinės policijos pareigūnams. 2014–15 vykdant kriminalinės policijos pertvarką apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose įkurti specializuoti kriminalinės policijos padaliniai, reglamentuota vienoda jų kompetencija, supaprastintos nesunkių nusikaltimų tyrimo procedūros, optimizuotas ir sustiprintas ikiteisminis tyrimas, imtasi priemonių kriminalinės žvalgybos veiksmingumui didinti, apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose pertvarkytas darbas su slaptai bendradarbiaujančiais asmenimis ir sustiprinta analitinė veikla.

Lietuvos policija; neuniformuotoji policija; kriminalinė žvalgyba; milicija

Č. Mančinskas Policija Lietuvoje 1918–1940 metais Vilnius 1998.

2271