Lietuvõs kultros sjunga, liberalių ir demokratinių organizacijų sąjunga, veikusi 1924 12–1935 11. Koordinavo tų organizacijų kultūrinę veiklą. Centras Kaune.
Steigėjai: Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Kultūros bendrovė, Spaudos fondas, sveikatos ir blaivybės draugija Sveikata, Lietuvos švietimo Vinco Kudirkos draugija. 1925 Lietuvos kultūros sąjungai priklausė 15 organizacijų. Sąjungos kolektyviniai nariai: Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių Sandaros partija, Tėvynės mylėtojų draugija, jaunimiečiai, Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugija, Žiburėlis, Varpo bendrovė ir kiti.
Lietuvos kultūros sąjunga rūpinosi švietimu, kultūros ir mokslo žinių skleidimu. 1925–32 kasmet šaukiamuose kultūros kongresuose nagrinėtos suaugusiųjų švietimo, vaikų auklėjimo, sveikatos ir blaivybės, kraštotyros ir kitos problemos, kelta idėja leisti lietuvišką enciklopediją (ją įgyvendinti 1929 pradėjo Spaudos fondas). Kongresų nutarimus vykdė jų renkama Lietuvos kultūros taryba. Taryba parengė liaudies universitetų, suaugusiųjų mokymo kursų programas, statutus, rūpinosi populiarios mokslinės literatūros leidyba, bibliotekomis, rengė paskaitas.
Kauno apskrities viršininko įsakymu 1935 11 Lietuvos kultūros sąjunga uždaryta.
Lietuvos kultūros sąjungos ir Lietuvos kultūros tarybos veikloje dalyvavo Lietuvos universiteto (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) profesoriai: P. Augustaitis, V. Biržiška, V. Dubas, V. Krėvė, P. Leonas, A. Purėnas, M. Römeris, K. Sleževičius, J. Vabalas-Gudaitis, kultūros ir švietimo darbuotojai: S. Brašiškis, Dz. Budrys, P. Galaunė, J. Galvydis, J. Geniušas, P. Mašiotas, V. Ruzgas, J. Šliūpas. Pirmasis ir ilgametis Lietuvos kultūros tarybos pirmininkas V. Lašas.