Lietuvõs kuròrtai. 2022 yra 4 kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga ir 5 kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalina ir rajono savivaldybė (Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos) bei Kauno rj. savivaldybė (Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos).
Kurortų gamtinių išteklių pakanka intensyvesnei rekreacinei veiklai plėtoti: Druskininkuose ir Birštone šių išteklių pagrindą sudaro vidaus vandenys ir rekreaciniai miškai, Palangoje – Baltijos jūra, jūros paplūdimiai, rekreaciniai miškai, unikalus botanikos parkas, Neringoje – Baltijos jūra, Kuršių marios, paplūdimiai ir kopos, rekreaciniai miškai.
Biuvetė Eglės sanatorijoje Birštone (2021)
Birštono, Druskininkų, Palangos kurortai teikia reabilitacinio sanatorinio gydymo, sveikatinimo ir grožio paslaugas ištisus metus. Taikoma sanatorinė dienotvarkė, dietinė mityba, kūno kultūra, mineralinės vonios, dušai, gydomojo purvo kompresai, klimatoterapija, kineziterapija, fizioterapija, aromaterapija, muzikos terapija, gydymas vaistais. Veikia specializuoti skyriai – juose gydomi sergantieji virškinimo, nervų, judėjimo ir atramos sistemos, inkstų, endokrininėmis, onkologinėmis, kvėpavimo sistemos ligomis, paveikti jonizuojančiosios spinduliuotės, streso, psichiškai ir fiziškai pervargę pacientai. Kurortų gydomosios durpės gerina periferinę kraujotaką, audinių mitybą, spartina lėtinių uždegiminių židinių nykimą, desensibilizuoja organizmą, jų kompresais gydomos įvairios uždegiminės ir degeneracinės ligos: sąnarių, ginekologinės, periferinės nervų sistemos ir kitos.
Senieji Lietuvos kurortai
Lietuvoje jau 1587 prie Biržų veikė mineralinio vandens gydykla. Stakliškėse, garsėjančiose gydomuoju mineraliniu vandeniu, gydykla veikė nuo 1847, bet 1857 kilus gaisrui pastatai sudegė ir nebuvo atstatyti.
19 a. pabaigoje gydytis žmonės vykdavo į Birštoną, Druskininkus, Palangą. 1930 Aukštojoje Panemunėje J. Basanavičiaus parko pakraštyje įsteigta Draugijos kovai su tuberkulioze K. Griniaus sanatorija, žydų vaikų vasaros kolonija, J. Venskūno mineralinių vonių gydykla, privati V. Tumėnienės vaikų sanatorija, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos tuberkuliozės sanatorija ir kitos. 1932 Vidaus reikalų ministerijos inicijuotu ir priimtu įstatymu buvo išplėsta ir teisiškai įtvirtinta kurorto sąvoka. 1933 buvo 11 kurortinių vietovių: Palanga, Birštonas, Likėnai, Zarasai, Aukštoji Panemunė, Kačerginė, Kulautuva, Lampėdžiai, Berčiūnai, Anykščiai. 1940 kurortinių vietovių sąrašas papildytas – įrašyta Alytus, Bubiai, Juodšiliai, Paneriai, Pasvalys, Švenčionėliai, Šventoji, Trakai, Varėna II.
Aukštoji Panemunė. K. Griniaus sanatorija
Istorija
SSRS okupacijos metais (po II pasaulinio karo) 4 kurortai – Birštonas, Druskininkai, Likėnai ir Palanga – buvo vadinami sąjunginės reikšmės. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 neliko oficialaus kurorto statuso. Pasikeitus šalies ekonominėms sąlygoms, nuosavybės statusui ir disponavimo pobūdžiui, kai kurios kurortų ūkio dalys priklauso teritorinės savivaldos subjektams, akcininkų bendrovėms, privatiems asmenims (t. p. užsieniečiams). 2001 Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų įstatyme minimi 4 miestai, turintys kurorto statusą – Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga.
2002 10 29 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo patvirtintos rekreacinės teritorijos, kuriose yra galimybė plėtoti sanatorinio gydymo paslaugas (Anykščiai, Aukštadvaris, Likėnai, Salantai, Smalininkai, Zarasai, Ignalina, Molėtai, Trakai, Varniai ir kitos). 2007 07 kurortinės teritorijos statusas suteiktas Anykščių ir Ignalinos miestams bei Strigailiškio ir Palūšės gyvenamosioms vietovėms (Ignalinos rj. savivaldybė), atsižvelgiant į šių vietovių išskirtines Lietuvoje gamtines ir klimatines sąlygas, tinkamas kurortinio poilsio organizavimui tiek žiemą, tiek vasarą.