Lietuvõs laisvamãnių ètinės kultros draugijà, Lietuvos ateistų ir laisvamanių organizacija, veikusi 1923–41. Įkurta Šiauliuose 1923 (įregistruota 1924 06) J. Šliūpo, J. Kairiūkščio, I. Proto, K. Valašino ir kitų iniciatyva.
Draugijos tikslas: vienyti Lietuvos piliečius, nutraukusius ryšius su bet kuria tikyba, bei gerinti jų teisinę ir dorinę padėtį. Draugija reikalavo įgyvendinti civilinę metrikaciją, atskirti Bažnyčią nuo valstybės ir mokyklos, rengė paskaitas, steigė laisvamanių kapines.
Leido laikraštį Laisvoji mintis (1933–41), steigė knygynėlius, skaityklas, platino laisvamanybės idėjas propaguojančius leidinius. Nuo 1936 vienijo dalį uždarytų opozicinių politinių partijų – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, nelegalios Lietuvos komunistų partijos – narių. 1937 draugijos skyrių valdybose buvo 49 komunistai, 14 socialdemokratų, 34 valstiečiai liaudininkai.
1939–40 draugijos vadovybė ėmė pasisakyti už glaudžius ryšius su Lietuvos komunistų partija. 1940 kairieji perėmė vadovavimą draugijai, Kauno ir kitiems skyriams.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą draugija nebuvo uždaryta, valdybos nariai M. Gedvilas, V. Knyva, A. Žukauskas ir kiti tapo žymiais sovietų veikėjais. 1941 viduryje, jau prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, draugija Lietuvos laikinosios vyriausybės uždaryta.
Jos tradicijas puoselėja Lietuvos pasaulietinės kultūros draugija (įregistruota 1996).
1938 pabaigoje draugija turėjo apie 150 skyrių, 1940 – 2143 narius.
Pirmininkas J. Šliūpas. 1940 06 valdybą sudarė: J. Baldžius, M. Gedvilas, J. Kairiūkštis, V. Knyva, S. Totoraitis, A. Žukauskas.
-Laisvamanių etinės kultūros draugija
884