Lietuvõs láisvės komitètas (Committee for a Free Lithuania), Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių politinė organizacija, veikusi 1952–90. Nariai buvo asmenys, išlaikę Lietuvos pilietybę. Įkurta 1952 Laisvosios Europos komiteto (National Committee Free Europe) iniciatyva. 1951 Lietuvai atstovaujantis nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Vašingtone P. Žadeikis, pasitaręs su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovais, pasiūlė Laisvosios Europos komitetui pirmuosius kandidatus į Lietuvos laisvės komiteto narius. Patvirtinti aštuoni: J. Audėnas, K. Bielinis (iždininkas), M. Brakas, B. Nemickas, A. Trimakas (sekretorius), V. Sidzikauskas (pirmininkas), P. Vainauskas, V. Vaitiekūnas. 1951 prie Laisvosios Europos komiteto buvo įkurta vadinamoji Patariamoji lietuvių grupė. Tokias pat organizacijas įkūrė latviai ir estai. 1952 10 Patariamoji lietuvių grupė pervadinta Lietuvos laisvės komitetu. Jis bendradarbiavo su ALT, Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu,Pasaulio lietuvių bendruomene, palaikė ryšius su Lietuvos diplomatine tarnyba. Stebėjo SSRS okupuotos Lietuvos padėtį, teikė informaciją apie tai valstybinėms įstaigoms, tarpvalstybinėms ir tarptautinėms organizacijoms (pvz., 1953–54 rėmė Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso Kersteno komiteto veiklą). Lietuvos laisvės komitetas dažniausia veikė per Pavergtųjų Europos tautų asamblėją, dalyvavo įvairiose asamblėjos komisijose ir delegacijose. Europos Tarybos, Jungtinių Tautų, NATO organizacijoms, Vakarų Europos valstybių, Jungtinių Amerikos Valstijų vadovams teikdavo memorandumus, pranešimus, pareiškimus, prašymus, protestus dėl Lietuvos okupacijos fakto ir dėl SSRS administracijos Lietuvoje vykdomų žmogaus teisių pažeidimų. Kartu su latvių ir estų komitetais 1952 sudarė jungtinę Baltijos valstybių laisvės tarybą (Baltic States Freedom Council), naudojosi bendra raštine Niujorke, įkurta Baltijos laisvės namų pavadinimu. Anglų, prancūzų, ispanų kalbomis leido Baltic Review, skelbė bendras deklaracijas (pvz., 1960 paskelbė Sovietų agresijos prieš Baltijos valstybes dvidešimtmečio manifestą). 1952–56 Lietuvos laisvės komitetas lietuvių kalba leido neperiodinį politinį žurnalą Lietuva. Telkiant lietuvių išeivių politines jėgas, Lietuvos laisvės komitetas su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu, ALT ir Pasaulio lietuvių bendruomene 1974 dalyvavo konferencijoje Niujorke. Nuo 20 a. 9 dešimtmečio vidurio komitetas atnaujino lietuvių atstovavimą Pavergtųjų Europos tautų asamblėjoje (1973 mirus V. Sidzikauskui atstovavimas buvo nutrūkęs).
1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Lietuvos laisvės komitetas veiklą nutraukė.
Pirmininkai V. Sidzikauskas (1952–73), B. Nemickas (1973–90).
2025