Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutas
Lietuvõs láisvės kovõs sjūdžio statùtas, pagrindinis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) organizavimo ir veiklos dokumentas (greta Deklaracijos). Priimtas 1949 02 Lietuvos partizanų vadų suvažiavime. Statuto tekstą galutinai suderino LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis kartu su jo nariais J. Šibaila, A. Grybinu, P. Bartkumi, V. Gužu, L. Grigoniu ir B. Liesiu.
Bendrojoje statuto dalyje nurodoma, kad LLKS yra slapta karinė politinė organizacija, tvarkoma remiantis statutu, išvardyti LLKS tikslai, uždaviniai, aptarta organizacijos struktūra, LLKS valdyti numatyta per sąjūdžio Tarybą ir prezidiumą, nustatyta prezidiumo pirmininko, gynybos pajėgų vado ir visuomeninės dalies viršininko pareigos, pateikti bendrieji vadovavimo smulkesniems organizaciniams vienetams principai, t. p. vadų teisės ir pareigos, partizanų ir pasipriešinimo organizacijų tarpusavio santykiai, tarnybiniai santykiai tarp vadų ir pavaldinių.
Statuto pirmas lapas (epartizanai.archyvai.lt)
Statuto priede nustatyta tvarka, kaip laisvės kovotojams dalyvauti kautynėse, veiksmai per specialias užduotis, ginklų naudojimas ir jų priežiūra. Atskira statuto dalis skirta baudžiamiesiems nuostatams. Joje nurodytos bausmės, taikomos nusižengusiems laisvės kovotojams ir sovietiniams okupantams bei kolaborantams.
Statuto iškelti šie tikslai ir uždaviniai: kovoti su SSRS okupacine kariuomene, kolaborantų veikla, organizuoti, rengti ir saugoti LLKS narius, kitus civilius, tautos dvasines vertybes ir išteklius, atėjus laikui lemiamą akimirką laikinai perimti Lietuvos karinę ir civilinę valdžią; auklėti LLKS narius ir Lietuvos visuomenę, ugdyti jų tautinę savimonę, informuoti visuomenę apie vidaus ir tarptautinę padėtį, atskleisti ir parodyti visuomenei sovietinės valdžios nusikaltimus Lietuvai, remti nukentėjusius nuo sovietinio teroro gyventojus.
1269