Lietuvõs liáudies kariúomenė, Liáudies kariúomenė, Lietuvos Respublikos kariuomenė, 1940 06 15 SSRS okupavus Lietuvą taip pavadinta vadinamosios Liaudies vyriausybės 1940 07 03 įstatymu.
Struktūra ir veikla
Lietuvos kariuomenę sudarė Kariuomenės štabas (Krašto apsaugos ministerijos sudėtyje), Aukštoji karo mokykla, Karo mokykla, 3 pėstininkų divizijos (9 pėstininkų ir 4 artilerijos pulkai, 5 priešlėktuvinės motorizuotos kuopos) ir ginklų rūšys – kavalerija, karo aviacijos, karo technikos dalys, priešlėktuvinės apsaugos rinktinė, Karo tiekimo valdyba, karo komendantūros. 1940 06 01 duomenimis, kariuomenėje buvo 28 115 žm. – 26 084 kariai ir 2031 civilis tarnautojas; tarp karių buvo 1728 karininkai, 2091 liktinis (372 viršilos, 985 puskarininkiai, 393 jaunesnieji puskarininkiai ir 341 puskarininkis kandidatas), 22 265 kareiviai (1114 jaunesniųjų puskarininkių, 2301 grandinis ir 18 850 eilinių). Paskelbus mobilizaciją buvo galima pašaukti 120 400 atsargos karių.
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, formalia kariuomenei ir toliau vadovavo krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas, faktiškai – SSRS ambasados darbuotojai. Lietuvos kariuomenę buvo pradėta išformuoti: 06 19 atleisti pirmieji 4 aukštieji karininkai, mėnesio pabaigoje panaikinta kavalerija kaip ginklo rūšis. SSRS vyriausybės ypatingojo įgaliotinio Lietuvai V. Dekanozovo reikalavimu ministras pirmininkas J. Paleckis 06 25 iš kariuomenės atleido dar 17 aukštų karininkų, tarp jų generolus E. Adamkavičių, V. Mieželį, V. Nagevičių, K. Popeliučką, M. Rėklaitį, K. Tallat Kelpšą, E. Vymerį. Iki 1940 08 pabaigos į atsargą paleisti 188 karininkai (ypač daug aukštųjų ir vyresniųjų), daugelis puskarininkių, buvo pakeisti beveik visi divizijų, pulkų, rinktinių, daugelio batalionų vadai, Kariuomenės štabo valdybų ir skyrių viršininkai, karo komendantai; nemažai karininkų suimta, tarp jų Kariuomenės štabo 2 (Informacijos) skyriaus karininkai K. Dulksnys, J. Matusaitis ir P. Kirlys (1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui Maskvoje sušaudyti).
Lietuvos Respublikos kariuomenės pertvarkymu į Liaudies kariuomenę siekta joje įvesti SSRS kariuomenės tvarką. 1940 07 02 buvo panaikinta karo kapelionų institucija (karo kapelionas) ir iš kariuomenės atleisti karo kapelionai, uždrausta propaguoti religiją, 07 06 įsteigta Politinė valdyba, įkurta komunistinių politinių vadovų (politrukų), kurie turėjo kontroliuoti visų vadų veiklą, institucija. Liaudies kariuomenėje buvo panaikinta tautinė atributika, antpečiai, įdiegta sekimo sistema, skleidžiama sovietinė propaganda dėl Lietuvos prisijungimo prie SSRS, kariai verčiami dalyvauti politiniuose mitinguose. Vykdydama SSRS gynybos liaudies komisaro 1940 08 17 direktyvą, LSSR Liaudies komisarų taryba 08 27 nutarimu panaikino Krašto apsaugos ministeriją.
1940 08 30 LSSR Liaudies komisarų tarybos nutarimu, įgyvendinančiu Maskvos nurodymus, Liaudies kariuomenė buvo pertvarkyta į SSRS kariuomenės Raudonosios armijos Dvidešimt devintąjį teritorinį šaulių korpusą (vadas V. Vitkauskas), pavaldų SSRS kariuomenės Pabaltijo karinei apygardai.
Vadai
Lietuvos liaudies kariuomenės vadai: iki 1940 07 12 V. Vitkauskas, nuo 1940 07 12 – F. Baltušis-Žemaitis; štabo viršininkas – S. Pundzevičius.
2798