Lietuvõs literatūrà ne lietùvių kalbà. Lietuvos vidurinių amžių literatūra buvo rašoma lotynų, senąja graikų, vokiečių, bažnytine slavų kalba ir kai kuriomis regione vartotomis anksčiau už lietuvius apsikrikštijusių kaimynų kalbomis: rutėnų, lenkų, čekų. Kalbų įvairovę lėmė politinio, konfesinio, karinio valstybės gyvenimo poreikiai. Lietuvos Renesanso literatūrą, be religinių raštų lietuvių kalba, sudaro įvairūs pasaulietiniai ir religiniai kūriniai lotynų, rutėnų, lenkų kalbomis. Baroko epochoje (Lietuvos baroko literatūra) pjesės mokykliniam teatrui rašytos lotynų ir lenkų kalbomis (17 a. antroje pusėje atsirado replikų ir dialogų lietuvių kalba), poezija daugiausiai kurta lotyniškai. Šviečiamojo amžiaus Lietuvos literatūroje įvairių žanrų religiniai ir pasaulietiniai raštai rašyti vokiečių, lotynų kalbomis, būta lenkiškų ir lotyniškų mokslinių veikalų; parašyta ir grožinės literatūros kūrinių lietuvių kalba. Lietuvos literatūroje 19 amžiuje, be lietuviškosios, vyravo lenkiškoji literatūra, plito Lietuvos žydų, karaimų literatūra, t. p. literatūra rusų kalba.
19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje gyvavo ir literatūra lenkų, rusų, jidiš, baltarusių kalbomis (leisti ir žurnalai, laikraščiai). Rašyta ir vokiškai (A. K. T. Tielas, H. Sudermannas, F. Thimmas), prancūziškai rašė lietuvių kilmės poetas O. Milašius (jo tėvas kildino save iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų).
O. Milašiaus knygos Lietuviškos pasakos (1989, Vilnius) viršelis (dailininkas K. Kasparavičius; © LATGA, 2020)
Nuo 1898 gyvendamas Paryžiuje prancūzų kalba jis išleido eilėraščių rinkinius Nuopuolių poema (Poème des Décadences 1899), Septynios vienatvės (Les Sept Solitudes 1906), Pradmenys (Les Éléments 1911), Poemos (Poèmes 1915), Adramandoni (1918), Lemuelio išpažintis (La Confession de Lemuel 1922), romaną Meilės įvadas (L’Amoureuse Initiation 1910), poetines dramas Migelis Manjara (Miguel Mañara 1913), Mefibosetas (Méphiboseth 1914), t. p. parašė straipsnių apie lietuvių tautos kilmę, išvertė į prancūzų kalbą lietuvių tautosakos. O. Milašiaus kūryba artima simbolizmui, lyrikai būdinga filosofiniai apmąstymai, metafizinė erdvė, mitologiniai archetipai. Jo kūrybos vertimai į lietuvių kalbą turėjo įtakos A. Vaičiulaičiui, V. Mačerniui, A. Žukauskui ir kitiems. Lenkų rašytojas Cz. Miłoszas (kildino save iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paskutinės bajorų kartos) priklausė Vilniaus literatų avangardistų grupei Żagary, leidžiančiai žurnalą tokiu pat pavadinimu, vėliau bendradarbiavo žurnale Naujoji Romuva.
Nuo 1998 Vilniuje gyvena Jungtinių Amerikos Valstijų poetas ir vertėjas K. Sh. Keys’as (g. 1946, išvertė S. Gedos, J. Jackevičiaus ir kitų autorių poezijos, Lietuvoje išleido eilėraščių rinkinį Mėnulio smuklė 1999, vertė E. Ališanka, dvikalbį eilėraščių rinkinį Pokalbiai su Tertium Quid 2004).
Lietuvos literatūra baltarusių kalba
Lietuvos literatūra lenkų kalba
Lietuvos literatūra rusų kalba
2271