Lietuvõs literatūrà rùsų kalbà. Į Lietuvos rusų literatūros kūrimą 19 a. įsitraukė įvairios etninės kilmės ir estetinių krypčių rašytojai. Išleista V. Markovo patriotinių odžių, pasakėčių ir romansų knygos (1853–55), V. Plaksino eilėraščių knyga Gėlių puokštelė (Buketik cvetov 1886). Lietuvių kultūra domėjosi P. Kukolnikas. Būdamas lojalus Rusijos valdžiai ir pritardamas oficialiajai jos politikai jis pabrėžė lietuvių skirtingumą nuo lenkų ir tariamą artumą rusams. P. Kukolnikas kūrė poetines dramas istorine ir bibline tematika, išleido apybraižą Kelionė Pilies gatve Vilniuje (Putešestvie po Zamkovoj ulice v Vil′ne 1860), kurios pasakojimo būdas artimas L. Sterne’o stilistikai, minimos žymiausios Vilniaus miesto kultūros asmenybės. Lietuviška tematika ryšku S. Slavutinskio prozoje, kuri nuo 1886 buvo spausdinama laikraštyje Vilenskij vestnik. S. Slavutinskio apsakymuose, apysakose ir apybraižose rašoma apie Lietuvos kaimo realijas, perkuriami liaudies padavimai. 1863 sukilimą aprašė V. von Rotkirchas epistolinės formos memuaristinėse apybraižose ir apysakose (Spartietė / Spartanka 1885). Vilenskij vestnik ir rinkinyje Lietuvių pagonybės bruožai (Litovsko-jazyčeskie očerki 1890) jis paskelbė lietuvių mitologijos apybraižų, rašė apsakymus apie neįprastus Vilniaus miesto įvykius ir žmones. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mitologinę ir istorinę praeitį interpretavo M. Lipkinas poemose Pacas ir Narėja (Pac i Nareja 1886), Kęstutis ir Birutė (Kejstut i Biruta 1890), Jogaila (1905). Lietuviška tematika ryšku A. Navrockio (1839–1914) kūryboje. Nuo 1868 jis buvo karo prokuroras ir apygardos teismo pirmininkas Vilniuje, palaikė ryšius su L. Tolstojumi ir F. Dostojevskiu. A. Navrockio poetinėse dramose (Lietuvos krikštas / Kreščenie Litvy 1874, lietuvių kalba 1927, Jėzuitai Lietuvoje / Iezuity v Litve 1880) kritikuojama Lenkija ir katalikybė, palankiai vertinama senoji lietuvių kultūra. Vilniaus miesto tema plėtojama A. Žirkevičiaus autobiografinėje poemoje Vaikystės vaizdeliai (Kartinki detstva 1890) ir eilėraščių knygoje Draugams (Druz′jam 1899).
L: Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius Vilnius 2001; T. Venclova Vilniaus vardai Vilnius 2006.
1315
Lietuvos rusų literatūra po 1900
20 a. pradžioje Lietuvos rusų literatūrą kūrė įvairių estetinių krypčių rašytojai. Rašytojos J. Zeland-Dubelt (1863–apie 1937) esė rinkinyje Lietuviškieji laiškai (Litovskie pis′ma 1901) keliamos miesto modernizavimo idėjos. J. Švederis (1879–1946) parašė saloninio stiliaus novelių (rinkinys Eskizai ir siluetai / Nabroski i siluety 1904), žymių rusų ir lenkų rašytojų biografijų. A. Dechterevas Vilniuje išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį Nesutvirtėję sparnai (Neokrepšye kryl′ja 1908). Psichiatras ir rašytojas N. Krainskis (1869–1951) Vilniuje išleido dramą Nakties tamsybėse (Vo mrake noči), dokumentinę psichologinę apysaką Mergaitė Maška, kalytė Džilda ir neramus psichiatras (Devočka Maška, sobačka Džil′da i bespokojnyj psichiatr, abi 1912). Rusų kalba leisti laikraščiai Ėcho (1906), Novaja zarja (1905, 1906–07 pavadinimu Svobodnoe slovo), rusų kultūros žurnalai Žizn′i scena (1909–10), Literturno-teatral′nyj kur'er (1911), Naš žurnal (1911–12), Molodye proryvy (1912–13), rusų literatūros almanachai Koster (1909), Lepestki (1911).
Vilniuje nuo 1920 veikė Rusų draugijos literatų sekcija. Jai priklausė T. Sokolova, L. Šlosbergas, I. Petrovas, vadovavo poetas, kritikas, vertėjas D. Bochonas. E. Škliaras rusų laikraščiuose Kaune leistame Ėcho ir Rygoje leistame Segodnia bei almanache Baltijskij al′manach paskelbė straipsnių, eilėraščių vertimų, išleido poezijos knygas Karavanas (Karavan), Aukštumų žiburiai (Ogni na veršinach), Vakaro stepė (Večernjaja step′, visos 1923), Ramstis (Posoch 1925). Eilėraščių rinkinių išleido K. Abkovič (Žiburiai ir tolumos / Ogni i dali 1922), K. Oleninas (Preliudai / Preljudii 1925), V. Selivanovas (Eilėraščiai / Stichi 1928).
Rusų rašytojas G. Metelskis (1911–96) išleido apybraižų knygas Nemuno krašte (V kraju Nemana 1957), Gintaro lašai (Kapli jantarja 1986), apysakas apie A. Mickevičių, Z. Sierakauską, beletrizuotų biografijų (kompozitoriaus A. Rubieco, poetų F. Tiutčevo, A. Tolstojaus), apsakymų, romanų, poezijos knygų. K. Vorobjovo prozos knygose (Snieguolė / Podsnežnik 1956, Žila tuopa / Sedoj topol′ 1958, Šauksmas / Krik 1976) aprašomas II pasaulinio karo ir pokario laikotarpis; K. Vorobjovas t. p. parašė apysakų, prieštaraujančių oficialiajai ideologijai (rinkinys Žuvę prie Maskvos / Ubity pod Moskvoj 1963). V. Baranovskis (g. 1933) išleido apsakymų rinkinių (Karti uoga / Gor′ka jagoda 1982, Baisus sąmyšis / Dikij vspoloch 1985), knygų apie rusų sentikių likimą (Amžių šventenybė / Vekovye svjatyni 2004, istorinis biografinis žodynas Sentikybė Baltijos valstybėse ir Lenkijoje / Staroverija Baltii i Pol′ši, su G. Potašenko, 2005). Išleistas V. Asovskio (g. 1952) eilėraščių ir vertimų rinkinys Kita erdvė (Drugoe prostranstvo 1998). Lietuvių poeziją į rusų kalbą daugiausia verčia poetai ir vertėjai G. Jefremovas, J. Kobrinas (g. 1942).
L: T. Venclova Vilniaus vardai Vilnius 2006.
Lietuvos literatūra ne lietuvių kalba
Lietuvos literatūra baltarusių kalba
Lietuvos literatūra lenkų kalba
Lietuvos literatūra vokiečių kalba
2271