Lietuvõs literatūrà vókiečių kalbà. Lietuvoje gyvenantys vokiečių rašytojai savo kūryboje naudojo Lietuvos istorijos siužetus, patirtus įspūdžius. Mažojoje Lietuvoje 19–20 a. sandūroje vokiečių kalba kūrė Klaipėdos krašte gimę ar gyvenę rašytojai. A. K. T. Tielo (1874–1911) eilėraščių rinkinyje Balsai iš Lietuvos (Klänge aus Litauen 1907) gausu Nemuno pakrančių vaizdų ir liaudies dainų intarpų. H. Sudermanno prozos rinkinyje Lietuviškos apysakos (Litauische Geschichten 1917, lietuvių k. 1996) aprašoma Pamario krašto gyventojai ir gamtos stichijos. Apie Klaipėdos kraštą rašė F. Thimmas eilėraščių rinkinyje Mano miela Klaipėda (Mein liebes Memel 1912), C. Ratzka (1872–1928) romane Urtė Kalvis (Urte Kalvis 1917). Vilniuje leistas vokiečių laikraštis Wilnaer Zeitung (1916–18), kurio redaktorius – bibliografas P. Fechteris (1880–1958). Apie jį susibūrė vokiečių rašytojai ir tapytojai. Kaune leistas laikraštis Zeitung der zehnten Armee, jame dirbo H. Curlittas, A. Brustas (parašė eilėraščių rinkinį Lietuviškas pavasaris / Litauischer Frühling 1915; neišliko), O. Woerle. Rašytojas H. Eulenbergas ir tapytojas H. Struckas Berlyne išleido lietuvių tautosakos ir lietuvių rašytojų kūrinių ištraukų knygą Eskizai iš Lietuvos (Skizzen aus Litauen 1916). R. Lauckneris (1887–1954) parašė dramą Pamokslas Lietuvoje (Predigt in Litauen 1919).
3–4 dešimtmetyje Kaune veikė vokiečių gimnazija, buvo leidžiama vokiška spauda. Lietuvoje kurį laiką gyvenę vokiečiai parašė lietuviškos tematikos kūrinių; dauguma jų išleista Vokietijoje. W. Ulmanried-Naujeck Apysakose iš Lietuvos (Geschichten aus Litauen 1920) aprašė lietuvių gyvenimą I pasaulinio karo išvakarėse. A. Brustas išleido romaną Prarasta žemė (Die verlorene Erde 1926) ir lyrikos rinkinį Aš esu (Ich bin 1929). Istorinių romanų parašė W. Harichas (1888–1931, Vytautas ir Jogaila / Witowd und Jagiello 1932), A. Zweigas (Ginčas dėl seržanto Grišos / Der Streit um den Sergeanten Grischa 1928, Karaliaus karūnavimas / Einsetzung eines Königs 1937, lietuvių kalba pavadinimu Mindaugas II 1955).
Vokiečių rašytojas J. Bobrowskis, 1933–35 ir 1937 gyvenęs Lietuvoje, parašė kūrinių, kuriuose gausu lietuviškų motyvų (romanai Levino malūnas / Levins Mühle 1964, lietuvių kalba 1969, Lietuviški fortepijonai Litauische Claviere 1966, lietuvių kalba 1968, eilėraščių rinkinys lietuvių kalba Sarmatijos metas 1974). Lietuvių kilmės vokiečių poetė A. Gustas, rašanti vokiečių kalba, vokiečių ir lietuvių kalbomis išleido eilėraščių rinkinius Kūnų prigimtys (Körpernaturen 1991), Simbiozės moterys (Symbiosefrauen 1993), Lietuvoje išleisti eilėraščių rinkiniai Briedžiai mano broliai (1983), Eilėraščiai, proza, piešiniai (1994), Padovanok man obuolį iš anapus (2015), dvikalbė knyga Jetzt. Dabar (1998). A. Gustas kūrybai būdinga minimalistinė forma, moters tema, gausu prisiminimų iš Lietuvoje praleistos vaikystės.
A. Gustas knyga Jetzt. Dabar (1998, iliustruota autorės piešiniais); J. Bobrowskio knyga Levino malūnas. Lietuviški fortepijonai (1999, viršelio dailininkas A. Žvilius)
Lietuvos literatūra ne lietuvių kalba
Lietuvos literatūra baltarusių kalba
Lietuvos literatūra lenkų kalba
Lietuvos literatūra rusų kalba
2271