Lietuvõs–Mazòvijos kara (13–15 a.), 13–15 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariniai konfliktai su Mazovijos kunigaikštyste.
12 a. lenkų mazoviečių kunigaikščiai pradėjo puldinėti gretimas prūsų ir jotvingių žemes.
Mazovijos kunigaikštis Konradas I Mazovietis su Prūsijos vyskupu Kristijonu kovai su prūsais 1228 Mazovijoje įsteigė Dobrynės ordiną. 1230 jis leido Vokiečių ordinui įsikurti Kulmo žemėje ir drauge kariavo prieš prūsus, siaubė jotvingių žemes, todėl 13 a. 7–8 dešimtmetyje Lietuva siekė susilpninti Mazoviją.
1262 kunigaikščiai Treniota ir Švarnas surengė žygį į Kulmą ir Mazoviją, nusiaubtos Plocko ir Czersko žemės; buvo nužudytas mazoviečių kunigaikštis Ziemowitas, jo sūnus Konradas paimtas į nelaisvę. Lietuviai Mazoviją puolė 1263, 1266, 1267, 1269, 1277.
Mazovijos kunigaikščiui Boleslovui II 1279 vedus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio dukterį Gaudemundą, o pačiam Traideniui – Konrado dukterį Liudmilą, dalis mazoviečių (mozūrų) iki 14 a. 3 dešimtmečio vidurio su lietuviais palaikė gerus santykius. Po 1286 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės žygio į Mazoviją nuo Vokiečių ordino buvo priverstas pasitraukti ir Konradas.
Kare su ordinu 1294–95 lietuviai naudojosi Mazovijos (Plocko) kunigaikščio Vaclovo Wiznos pilimi Vyslos žemupio krante. Čekijos karaliui Jonui Liuksemburgui privertus Mazovijos kunigaikščius vėl remti Vokiečių ordiną, Dovydo Gardiniškio vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė 1324 nusiaubė Plocko (Mazovijos centras) vyskupo valdą Pułtuską.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis 14 a. pradžioje iš Mazovijos atgavo dalį Palenkės – jotvingių žemes, kurias 13 a. pabaigoje buvo nusiaubę, užgrobę ir pasidaliję Mazovija, Voluinė ir Vokiečių ordinas.
14 a. 3 dešimtmečio antroje pusėje–5 dešimtmečio viduryje Mazovija buvo neutrali: Vaclovas 1321 vedė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dukterį Danutę Gediminaitę, 1323 Gediminas talkino Mazovijos kunigaikščiams kovose su Vokiečių ordinu dėl Dobrynės, 1331 Mazovijos ir Haličo bei Vladimiro kunigaikštis Boleslovas Jurgis Traidenaitis (Traidenio vaikaitis) vedė kitą Gedimino dukterį – Eufemiją Gediminaitę. Per Mazoviją Gediminas palaikė ryšius su Vakarų Europa, kvietė per jos žemes į Lietuvą vykti svetimšalius.
14 a. viduryje ir antroje pusėje Mazovija talkino savo siuzerenei Lenkijai (ypač jos karaliui Kazimierui III Didžiajam) per šios kovas su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste dėl Haličo ir Voluinės. 1349, 1368–79 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė surengė į Mazoviją atsakomųjų žygių. Vėliau su ja vyko karai dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių Palenkėje. Mazovijos kunigaikštis Jonušas I (apie 1373 vedė Kęstučio dukterį Danutę Kęstutaitę), pasinaudodamas Kęstučio kova su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila, 1382 užėmė Palenkę; Vytautas 1383 ją atsiėmė. Jogaila, 1386 tapęs Lenkijos karaliumi, Mazovijos kunigaikštį Ziemowitą IV patraukė į savo pusę, 1388 ištekinęs už jo seserį Aleksandrą. Taip pavyko atkurti ir tradicinius dinastinius Mazovijos Piastų bei Gediminaičių ryšius.
Kunigaikštis Boleslovas IV (Jonušo I ir Danutės Kęstutaitės vaikaitis) su kitu Mazovijos kunigaikščiu Kazimieru (Aleksandros sūnumi), pasinaudoję Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio nužudymu (1440), 1440 vėl užėmė didumą Palenkės. Dėl Palenkės Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis su jais 1444 pradėjo karą. Mazovijos kunigaikščiai rėmė pas juos iš Lietuvos 1444 pabėgusį Kazimiero Jogailaičio konkurentą dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sosto Mykolą Žygimantaitį (buvo vedęs Ziemowito IV dukterį). Šis karas baigėsi kompromisu: Mazovija grąžino Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei Palenkę, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sumokėjo Mazovijai kompensaciją.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Mazovijos santykiai nutrūko 1495, kai Lenkijos karalius Jonas Albrechtas dalį kunigaikštystės prijungė prie Lenkijos (1526 Žygimantas Senasis prijungė visą Mazoviją).
Lietuvos–Mozūrijos karai; -Mazovijos–Lietuvos karai; -Mozūrijos–Lietuvos karai; -Mazovija; -Mozūrija
683
415