Lietuvos medicinos biblioteka
Lietuvõs medicnos bibliotekà, didžiausia šalyje biomedicinos ir jai artimų mokslų biblioteka. Yra Vilniuje.
Struktūra ir veikla
Lietuvos medicinos biblioteka
Veikia Dokumentų fondo plėtros ir metaduomenų kūrimo, Informacijos paslaugų ir mokymo išteklių, Vartotojų aptarnavimo ir Ūkio aptarnavimo skyriai, Nacionalinis medicinos nomenklatūrų ir klasifikatorių centras. Lietuvos medicinos biblioteka kaupia ir teikia medicinos informaciją vartotojams, dalyvauja įgyvendinant valstybės sveikatos programas, saugo rašytinį Lietuvos medicinos mokslo paveldą, leidžia bibliografinius leidinius, organizuoja kultūros renginius, įvairias parodas. Biblioteka yra Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono dokumentacijos centras (nuo 1993), Pasaulio sveikatos organizacijos depozitinė biblioteka (nuo 1994). Priklauso Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai (nuo 2002).
Fondai
Fondus sudaro apie 522 500 dokumentų. Saugomi senosios medicinos literatūros paminklai (5000 egzempliorių): 16 a.–20 a. pradžios enciklopedijos, žinynai, vadovėliai, monografijos, seniausios Lietuvoje (Vilniuje) išspausdintos medicinos knygos S. Simoni Medicinos ir gamtamoksliniai komentarai (Commentariola medica et physica 1584) kopija. Surinkta Lietuvos medikų P. Avižonio, J. Kairiūkščio, V. Kuzmos, V. Lašo, P. Mažylio ir kitų veikalai.
Istorija
1941 Vilniuje įkurta Valstybinė centrinė mokslinė medicinos biblioteka, pradinį fondą sudarė gydytojų dovanotos asmeninės bibliotekos. Veikė tik keliasdešimt dienų, per Antrąjį pasaulinį karą bibliotekos fondas buvo išgrobstytas ar sunaikintas. 1944 10 09 biblioteka pradėta kurti iš naujo (ši data laikoma jos įkūrimo data). 1945 01 dirbo 12 darbuotojų. Nuo 1945 fondus papildė Kauno medicinos instituto, Maskvos, Charkovo ir sovietinių respublikų mokslinių medicinos ir mokslinio tyrimo institutų bibliotekų dokumentai, V. Girdzijausko, L. Laucevičiaus, T. Kairiūkščio, Ch. Kibarskio, V. Šimkūno ir kitų asmeninės bibliotekos. 1948 biblioteka įsteigė 80 knygų išdavimo punktų miesteliuose ir kaimuose. 1949–1951 bibliotekos 19 000 užsienio medicinos knygų ir žurnalų paimta į uždarus specialiuosius fondus. 1951 sveikatos priežiūros įstaigų, sanatorijų bibliotekoms perduota 7000 knygų. 1952 biblioteka tapo Valstybine moksline medicinos biblioteka. 1964 turėjo 2318 skaitytojų, 1984 – 7840 registruotų skaitytojų. 1990 biblioteka tapo Lietuvos medicinos biblioteka. 2007 bibliotekos fondus sudarė 707 612 dokumentų (201 510 pavadinimų), iš jų – 667 800 knygų ir serialinių leidinių, 25 600 mikroformų, 13 820 garso ir vaizdo, 308 elektroniniai dokumentai.
2022 biblioteka turėjo 832 registruotus vartotojus, per metus bibliotekoje apsilankė 8134 lankytojai. 2023 pabaigoje biblioteka turėjo 665 registruotus vartotojus, per 2023 išdavė 10 631 dokumentą, bibliotekoje apsilankė 11 583 lankytojai.
Vadovai
1
Valstybinė mokslinė medicinos biblioteka