Lietuvõs memoriãliniai pamiñklai sudaro atskirą Lietuvos kultūros ir istorijos palikimo (Lietuvos kultūros paminklai) dalį. Lietuvos memorialiniams paminklams priskiriama istorinės kapinės (kapinynai ir kitos senosios laidojimo vietos, neveikiančios kapinės, karių kapai), memorialinės vietos (kapai, memorialiniai statiniai ir kita) bei tautiniai memorialiniai paminklai (kryžiai ir koplytstulpiai).
Senųjų kapinių dauguma – katalikų kapinės. Išliko žydų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, stačiatikių, sentikių, musulmonų, totorių ir karaimų kapinių. Miestų ir rajonų savivaldybės prižiūri karių savanorių ir pasipriešinimo dalyvių (savanoriai) kapus. Valstybės lėšomis sutvarkyti Lietuvos karių, žuvusių per 1918–1920 Nepriklausomybės karą, kapai Kupiškyje, Dauguose ir Rumbonyse (Alytaus rajono savivaldybė), Kapčiamiestyje, Širvintose, Gelvonuose, Musninkuose.
Tiškevičių šeimos koplyčia Kretingos kapinėse
Prižiūrimi ir tvarkomi garsių visuomenės bei kultūros veikėjų (1918 Vasario 16 Akto signatarų J. Šerno, D. Malinausko ir J. Smilgevičiaus, kunigo ir poeto Maironio, rašytojos Šatrijos Raganos, leidėjo E. Jagomasto, dainininko D. Dolskio ir kitų) kapai, vertingi istoriniai antkapiniai paminklai Bernardinų kapinėse ir Rasų kapinėse Vilniuje, žuvusių Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių, Holokausto aukų kapai. Prižiūrimos Lietuvos didikų, bažnyčių fundatorių palaidojimo vietos (Oginskių kripta Veisiejų bažnyčioje, Tiškevičių šeimos koplyčia Kretingos kapinėse).
Tautiniai memorialiniai paminklai (kryžiai ir koplytstulpiai) yra pripažinti savitu menu. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 2001 lietuvių kryždirbystę ir kryžių simboliką paskelbė žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo paminklu.
2271