Lietuvõs mẽtraščiai, Lietuvõs Didžiósios Kunigaikštỹstės mẽtraščiai, Lietuvõs–Baltarùsijos mẽtraščiai, 14–16 a. literatūriniai istoriografiniai kūriniai, kuriuose dėstoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė istorija. Vyrauja pasaulietinio turinio ištisiniai, dažni be datų, pasakojimai apie svarbiausius istorinius įvykius; tuo šie metraščiai skiriasi nuo rusų metraščių, kuriems būdingi pametiniai kalendorinio tipo užrašai. Plito rankraštiniais nuorašais (išlikę ir plačiau žinomi 22). Autoriai nežinomi, parašymo laikas ir aplinkybės nustatomos hipotetiškai. Parašyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kanceliarine slavų (senąja baltarusių, arba gudų, kalba), kai kurie – lenkų kalba. Pagal V. Pašutos hipotezę, Lietuvos metraščius pradėta rašyti dar 13 a. antroje pusėje Naugarduke (to metraščio fragmentais jis laiko Vladimiro‑Voluinės metraščio žinias apie Lietuvos valdovus Mindaugą, Vaišelgą ir Traidenį). Kiti istorikai šią nuomonę atmeta.
Avraamkos metraščio (1495) originalo puslapis
Lietuvių istorinė literatūra LDK kanceliarine slavų kalba neabejotinai atsirado ne vėliau kaip 14 a. pabaigoje. Pirmasis istorinis kūrinys (jame aprašoma 1379–92 Kęstučio ir Vytauto kova su Jogaila dėl valdžios) buvo parašytas 14 a. pabaigoje Vytauto aplinkoje ir jo iniciatyva. Išlikęs šio kūrinio vertimas (15 a.) į lotynų kalbą: Jogailos ir Vytauto, Lietuvos kunigaikščių, kilmė (Origo regis Jagyelo et Witholdi ducum Lithuaniae). 16 a. Rusijoje padarytas jo nuorašas, pavadintas Lietuvių giminės pradžia (Litovskomu rodu počinok), arba Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kilmė (Rodstvo velikich knjazej litovskich). Iškilus Vytauto vainikavimo Lietuvos karaliumi sumanymui šis kūrinys buvo papildytas 15 a. 3 dešimtmečio pabaigos įvykiais ir pavadintas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraščiu.
1446 veikiausiai Smolenske (jis priklausė LDK) sudarytas pirmasis Lietuvos metraščių sąvadas – Trumpasis Lietuvos metraščių sąvadas. Jo žinomi nuorašai: Nikiforovo, Akademinis, Supraslio ir Slucko. Artimiausias pirmykščiam (neišlikusiam) variantui (protografui) yra Supraslio nuorašas. Manoma, kad duomenis Trumpajam sąvadui pradėta kaupti tebevaldant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui; 15 a. 5 dešimtmetyje šį darbą rėmė Smolensko stačiatikių vyskupas (vardas nežinomas), palaikęs Lietuvos didžiųjų kunigaikščių politiką rutėnų žemėse. Trumpąjį sąvadą sudaro Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis, Smolenske parašytas Vytauto pagyrimas (Pohvala Vitovtu) ir pasakojimas apie Švitrigailos kovą su Žygimantu Kęstutaičiu dėl LDK sosto. Daugiausia vietos šiame sąvade užima santrauka rusų metraščių žinių iš 854–1428, 1445–46 Kijevo Rusios ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės politinės istorijos (pavadinta Metraščių rinkinys, išdėstytas trumpai).
16 a. LDK visuomenei ėmus labiau domėtis savo valstybės istorija, buvo sudaryti dar du Lietuvos metraščių sąvadai: Platesnysis (vadinamas dar Viduriniuoju), arba Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės kronika, ir Platusis, arba Bychovco kronika. Šių sąvadų sudarymo ir LDK išsamesnės istorijos sukūrimo iniciatorius veikiausiai buvo didikas Albertas Goštautas. Nuo Trumpojo sąvado 16 a. sąvadai skiriasi tuo, kad juose Kijevo Rusios ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės istorija nebekartojama ištisai (pateikiama tik sutrumpintai); jos vietoje legendinė Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki Gedimino valdymo imtinai, prasidedanti mitu apie Romos kunigaikščio Palemono vadovaujamų romėnų įsikūrimą Lietuvoje. 14 a. antros pusės–15 a. pirmos pusės Lietuvos istorija į Platesnįjį sąvadą perrašyta (paredaguota ir papildyta) iš Trumpojo. Kai kuriuose Platesniojo sąvado nuorašuose pagrindinis tekstas, kuris baigiasi 1446, dar papildytas trumpais pametiniais užrašais ir pasakojimais apie įvykius LDK iki 16 a. vidurio. Bychovco kronikoje LDK istorijos aprašymas visai perdirbtas. Be to, joje aprašomi 1446–1506 įvykiai. 16 a. viduryje buvo parašyta, bet nepaplito trumpa Lietuvos kronika, neturinti ryšio su minėtaisiais sąvadais. 16 a. 8 dešimtmetyje A. Rotundas lotynų kalba parašė Lietuvos metraščių santrauką, kurioje siekė apibendrinti to meto istorines koncepcijas. Paskutinis žinomas kūrinys yra Lietuvos ir Žemaitijos kronika, parašyta 16 a. pabaigoje (po 1588); jos pagrindinis šaltinis buvo spausdinta M. Strijkovskio kronika.
Lietuvos metraščiuose pirmą kartą pateikta Lietuvos istorija. Visiems šiems metraščiams būdinga LDK bajoriškasis valstybinis patriotizmas, 16 a. sąvadų legendinei daliai – ir lietuviškasis patriotizmas. Lietuvos metraščių svarbiausias personažas – Vytautas. Trumpajame sąvade aukštinama jo vidaus ir užsienio politika. 16 a. sąvaduose stengiamasi pagrįsti LDK istorines teises į jos valdomas žemes, įrodinėti Lietuvos kunigaikščių ir didikų aukštą kilmę ir duoti argumentų Lietuvos didikams, kovojantiems su Lenkijos diduomene dėl LDK politinio savarankiškumo. 16 a. metraščiuose atsispindi didikų politiniai interesai, jų priešiškumas didžiojo kunigaikščio valdžios stiprinimui. Kaip istorijos šaltinis vertingiausia Trumpasis sąvadas, Platesniojo sąvado pagrindinio teksto papildymai ir Bychovco kronikos dalis, apimanti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymą. Iš Lietuvos metraščių išaugo spausdintoji Lietuvos istoriografija. Lietuvos metraščių medžiaga pasinaudojo ir jų idėjines politines mintis plėtojo M. Strijkovskis, per jo kroniką – A. Kojalavičius‑Vijūkas, T. Narbutas, S. Daukantas. Lenkijos istorikai (J. Długoszas, A. Guagnini, M. Bielskis) metraščių medžiaga naudojosi Jogailos dinastijos kilmei aiškinti. Rusijoje 16 a., remiantis Lietuvos metraščiais, buvo kuriamos Lietuvos valdovų genealogijos, kuriomis stengtasi pagrįsti Maskvos didžiųjų kunigaikščių pretenzijas į LDK valdomas rutėnų žemes.
Lietuvos metraščių literatūriniai elementai (tautosakinės kilmės legendos, aplinkos veiksmo fono aprašymai, dialogai, psichologiškas veiksmų motyvavimas) turėjo reikšmės ir grožinės lietuvių literatūros raidai. Nuo 19 a. lietuvių rašytojai (S. Valiūnas, V. Krėvė, B. Sruoga, V. Mozūriūnas, J. Marcinkevičius) ir kai kurie lenkų rašytojai, rašę Lietuvos istorijos tematika (F. A. Geisztautas Bernatowiczius), naudojo Lietuvos metraščių pasakojimus ir pavadinimus grožinių kūrinių siužetams.
Lietuvos metraščius tirti ir skelbti pradėta 19 amžiuje. I. Danilavičius 1823 paskelbė Lietuvos metraštį, T. Narbutas 1846 – Bychovco kroniką. Lietuvos metraščius tyrė lenkų, rusų, ukrainiečių istorikai (S. Smolka, A. Šachmatovas, T. Suszickis), 20 a. antroje pusėje – LSSR ir sovietinės Baltarusijos istorikai (M. Jučas, V. Čamiaryckis). Pirmą kritišką Bychovco kronikos leidimą lietuvių kalba parengė R. Jasas.
-Trumpasis Lietuvos metraščių sąvadas; -Platesnysis Lietuvos metraščių sąvadas; -Platusis Lietuvos metraščių sąvadas; -LDK metraščiai; -metraščiai
1777
2326