Lietuvõs miẽstų sjunga, iki 1935 Lietuvõs miẽstų ir miestẽlių sjunga, 1924–40 veikusi miestų savivaldos organizacija. Sąjungai vadovavo 5–8 narių valdyba, kuri veikė Kaune. Buvo renkamas nario mokestis.
Sąjungos nariai buvo miestai – apskričių centrai (daugiau kaip 10 000 gyventojų) ir valsčių centrai (daugiau kaip 3000 gyventojų), t. p. kiti miestai ir miesteliai, bet be sprendžiamojo balso teisės, iš viso 29 (1939).
Rūpinosi bendraisiais miestų ūkio ir kultūros reikalais, atstovavo miestams bendraujant su valstybinėmis ir kitomis organizacijomis, palaikė ryšius su kitų šalių miestų sąjungomis. Miestų sąjungos pastangomis 1932 penki nauji miestai gavo apskrities miesto teises, ji rūpinosi, kad nebūtų mažinamos miestų savivaldybių teisės.
Lietuvos miestų sąjunga priklausė Tarptautinei miestų sąjungai, bendradarbiavo su Estijos, Latvijos ir Suomijos miestų savivaldybėmis. Buvo viena Estijos, Latvijos ir Lietuvos miestų sąjungų biuro (1927–40) kūrėjų. 1926 leido mėnraštį Savivaldybių balsas.
1940 prasidėjus SSRS okupacijai uždaryta.
Nuo 1995 Lietuvos miestų sąjungos veiklos tradicijas iš dalies toliau plėtoja Lietuvos savivaldybių asociacija.
Valdybos pirmininkai: J. Vileišis (1924–32), A. Gravrogkas (1932–34), A. Merkys (1934–40).
-Miestų sąjunga