Lietuvõs Minstrų Kabinètas, Lietuvõs vyriausýbė, Minsterių Kabinètas, nuo 1938 Lietuvõs Minstrų Tarýba, konstitucinė aukščiausios valstybinės valdžios vykdomoji institucija, veikusi 1918–40.
Reglamentavimas 1918 11 02 Laikinosios Konstitucijos Pamatiniuose Dėsniuose
Pagal 1918 Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius vykdomoji valdžia pavesta Ministrų Kabinetui kartu su Valstybės Tarybos Prezidiumu, kurio pasirašytus aktus turėjo kontrasignuoti Ministras Pirmininkas ar tam tikros srities ministras. Prezidiumas skyrė Ministrą Pirmininką ir tvirtino jo sudaryto Ministrų Kabineto, kuris buvo solidariai atskaitingas Valstybės Tarybai, sudėtį. Valstybės Taryba galėjo jam pareikšti nepasitikėjimą ir jį atstatydinti. Įstatymų iniciatyvos teisė priklausė Valstybės Tarybai ir Ministrų Kabinetui. 1919 01 24 Laikinosios Konstitucijos pataisa Ministrų Kabinetui buvo suteikta teisė tarp Valstybės Tarybos sesijų leisti laikinuosius įstatymus, galiojusius, kol Valstybės Taryba juos atmesdavo ar pakeisdavo. 1919 04 04 (1918 Laikinosios Konstitucijos nauja redakcija) Valstybės Tarybos Prezidiumas kolegialaus valstybės vadovo funkcijas perdavė Valstybės Tarybos renkamam vienasmeniam Prezidentui, kuris skyrė Ministrą Pirmininką ir tvirtino jo sudarytą Valstybės Tarybai atsakingą Ministrų Kabinetui.
Pirmoji Lietuvos Vyriausybė. Iš kairės: Švietimo ministerijos valdytojas Jonas Yčas, teisingumo ministras Petras Leonas, Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ministras, krašto apsaugos ministras Augustinas Voldemaras, finansų, prekybos ir pramonės ministras, susisiekimo ministras Martynas Yčas, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras Juozas Tūbelis, vidaus reikalų ministras bei laikinai einantis maitinimo ir darbų ministro pareigas Vladas Stašinskas (Vilnius, 1918; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Reglamentavimas 1920 06 02 Laikinojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje
Pagal 1920 06 02 Laikinają Lietuvos Valstybės Konstituciją Ministrų Kabinetas ir Steigiamasis Seimas turėjo įstatymų iniciatyvos teisę. Vykdomoji valdžia pavesta dvinarei vyriausybei, susidedančiai iš Steigiamojo Seimo renkamo Prezidento ir Ministrų Kabineto, atsakingo Steigiamajam Seimui (1920 10 25–1921 02 Mažajam seimui) ir privalančio turėti jo pasitikėjimą.
Reglamentavimas 1922 08 01 Lietuvos Konstitucijoje
Parlamentarizmą įteisinusia 1922 Lietuvos Valstybės Konstitucija vykdomoji valdžia suteikta Prezidentui ir Ministrų Kabinetui, kuris privalėjo turėti Seimo pasitikėjimą. Prezidentas skyrė Ministrą Pirmininką ir tvirtino jo sudarytą Ministrų Kabinetą. Prezidento aktus turėjo kontrasignuoti Ministrų Kabineto atstovas. Ministrų Kabinetas, Seimas ir 25 000 Seimo rinkimų teisę turinčių piliečių turėjo įstatymų iniciatyvos teisę. Ministrų Kabinetas t. p. turėjo įstatymų projektų rengimo ir teikimo Seimui teisę. Po Gruodžio septynioliktosios perversmo Ministrų Kabinetas faktiškai tapo priklausomas tik nuo Prezidento ir atsakingas tik jam.
1927 01 19 Ministrų Kabinetas sudarė Komisiją, kuri turėjo parengti 1922 Lietuvos Valstybės Konstitucijos pakeitimo projektą. 1928 05 15 A. Smetona su Ministrų Kabineto pritarimu pasirašė ir paskelbė naują Konstituciją.
Reglamentavimas 1928 05 25 Lietuvos Valstybės Konstitucijoje
1928 Lietuvos Valstybės Konstitucija Prezidento aktui, kuriuo atleidžiamas Ministrų Kabinetas, nereikalavo Ministrų Kabineto atstovo kontrasignacijos. Konstitucija formaliai dar pripažino Ministrų Kabineto atsakomybę ir Seimui, bet 1927–36 jo nebuvo, 1936 iš apskričių ir miestų tarybų pasiūlytų kandidatų rinktas seimas tradicinėmis parlamentinėmis galiomis dalijosi su Prezidentu.
1936 Ministrų Kabinetas sudarė Valstybės Tarybos komisiją naujos Konstitucijos projektui parengti.
Reglamentavimas 1938 05 12 Lietuvos Konstitucijoje
Formalius parlamentarizmo likučius galutinai panaikino 1938 Lietuvos Konstitucija, pagal kurią vyriausybę sudarė Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministrą Pirmininką skyrė Prezidentas. Ministrų Kabinetas buvo politiškai atsakingas Prezidentui, privalėjo turėti jo pasitikėjimą. Nepasitikėjimą Ministrų Kabinetu Seimas galėjo pareikšti tik 3/5 atstovų balsų. Įstatymų iniciatyvos teisę turėjo Seimas (bent ketvirtadalis Seimo narių) ir Ministrų Kabinetas.
SSRS okupacija
SSRS okupavus Lietuvą, 1940 06 17 vietoj Ministrų Kabineto sudaryta marionetinė aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucija Liaudies vyriausybė.
2271