Lietuvõs miška. Senovėje beveik visa dabartinės Lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. Plintant žemdirbystei miškų plotai pradėjo mažėti. Pirmo tūkstantmečio pabaigoje miškai užėmė apie 2/3 teritorijos. Vyravo plačialapių medžių rūšys. 11–13 a. miškai jau dengė 55 % Lietuvos teritorijos, vėliau miškų plotai mažėjo. Pirmieji rašytiniai dokumentai apie valstybės rūpinimąsi miškais siekia 16 amžių. Miškų nuosavybės apsaugos klausimai buvo reglamentuoti Pirmajame (1529) ir vėlesniuose Lietuvos Statutuose. Valakų reformos įstatymu (1557) netinkami žemės ūkiui plotai buvo paliekami apaugti miškais. 1559 aprašytos didžiojo kunigaikščio girios ir žvėrių perėjos, 1636–41 pertvarkytas miškų ūkis (girių ordinacija). 1567 išleistas Girininkų įstatymas.
Lietuvos miškų žemėlapis pagal vyraujančias medžių rūšis
Girulių šilas
Lietuvai esant Rusijos imperijos valdžioje (1795–1915) miškai buvo alinami didelių netvarkingų kirtimų. Dideli miškų plotai buvo verčiami kitomis naudmenomis. 1914 dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 1175 tūkst. ha miškų. Vokietijos okupacijos metais (1915–18) miškų buvo iškirsta prie kelių, upių plynai – 26,5 tūkst. ha, pasirinktinai – 38,5 tūkst. hektarų. Buvo kertami ir nesubrendę medynai. Iškirstos medienos tūris – 11,7 mln. m3, t. y. daugiau kaip 6 m. kirtimo norma. Kertama patogiose išvežti vietose (prie kelių, upių), net ir nesubrendę medynai. 1918–40 Lietuvos miškų plotai sumažėjo apie 1,5 %. Dėl II pasaulinio karo ir okupacijos padarinių Lietuvos miškingumas šalies dabartinėje teritorijoje buvo mažiausias (apie 20 %). Vėliau jis intensyviai didėjo.
Daugiausia miškų yra Lietuvos pietrytinėje dalyje. 2024 Varėnos rajono savivaldybės miškingumas buvo 69,5 %, Švenčionių – 60,3 %, Šalčininkų – 47,9 %, Trakų – 50,0 %, Vilniaus – 41,1 %. Mažiausiai miškų buvo šiose rajonų savivaldybėse: Vilkaviškio – 11,0 %, Pasvalio – 17,2 %, Joniškio – 20,0 %, Pakruojo – 20,0 %, Skuodo – 20,1 %, Šakių – 23,0 %. Didžiausi Lietuvos miškų masyvai yra Dainavos giria (Druskininkų–Varėnos miškai) apie 145 tūkst. ha, Labanoro–Pabradės giria – 91,5 tūkst. ha, Kazlų Rūdos miškai – 58,7 tūkst. ha, Karšuvos giria (Viešvilės–Smalininkų miškai) – 42,85 tūkst. ha, Rūdninkų giria – 37,5 tūkst. ha, Lavoriškių–Nemenčinės miškai – 31 tūkst. ha, Gaižiūnų–Rumšiškių miškai – 30,5 tūkst. ha, Kapčiamiesčio giria – 27,85 tūkst. ha, Ažvinčių–Minčios giria – 23,89 tūkst. hektarų. Daugiau kaip 10 tūkst. ha yra 17 masyvų.
upės ir upeliai sukuria didesnę miškų biologinę įvairovę (Šavašos upė Lūžų miške)
Ąžuolyno miškas (Dūkštų ąžuolynas) – didžiausia ąžuolų giria Lietuvoje
kerpinis pušynas
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, kasmet iškertama apie 9,82 mln. m3 žalių medžių tūrio (tai sudaro apie 50,1 % nuo bendro metinio tūrio prieaugio). Miškai yra ne tik medienos, bet ir uogų, grybų, vaistinių augalų šaltinis, daugelio gyvūnų ir paukščių buveinė. Kasmet superkama vidutiniškai po 1510 t uogų, 2291 t grybų, 43 t vaistinių augalų. 2006 miško žemės plotas buvo 2121 tūkst. ha, miškingumas – 32,5 %, miško plotas, tenkantis vienam gyventojui, – 0,62 hektaro. Pušynai sudarė 35,8 %, eglynai 21,4 %, beržynai 21,1 %, juodalksnynai 6,7 %, baltalksnynai 6,4 %, drebulynai 3,3 %, uosynai 2,5 %, ąžuolynai 2,0 % (vyraujančios medžių rūšys nurodytos žemėlapyje). Želdinių (kultūrinės kilmės medynų) buvo 471,6 tūkst. ha (23 %), žėlinių – 1542,4 tūkst. ha (77 %). Jaunuolynai sudarė 25 %, pusamžiai medynai 42 %, bręstantys 14 %, brandūs 19 %.
Kapčiamiesčio girios mėlynšilis
2023 bendras miško žemės plotas buvo 2210,41 tūkst. ha (apaugusi mišku miško žemė užėmė 2062,07 tūkst. ha: savaiminis medynas – 1480,06 tūkst. ha, miško želdiniai – 582,01 tūkst. ha), miškingumas 33,9 %, miško plotas, tenkantis vienam gyventojui, – 0,8 hektaro.
Pušynai sudarė 34,4 %, eglynai – 21,2 %, beržynai – 21,9 %, drebulynai – 4,6 %, juodalksnynai – 7,9 %, baltalksnynai – 5,9 %, ąžuolynai – 2,4 %, uosynai – 0,6 %, kiti medynai – 1,2 % (2021). Medynų vidutinis amžius 54 m. (valstybinės reikšmės miškų – 57 m., privačių – 51 m., miškų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti – 53 m.), bonitetas I,4, skalsumas – 0,74 (lentelė). Miškai suskirstyti į keturias grupes: I grupės (rezervatiniai, jie sudaro 1,2 % visų miškų), II grupės (specialiosios paskirties – 11,4 %; iš jų IIA grupės ekosistemų apsaugos (8,9 %), daugiausia draustinių (8,0 %) miškai ir IIB grupės rekreaciniai miškai, III grupės (apsauginiai – 12,8 %: draustinių (4,2 %), kultūrinių rezervatų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų (7,6 %) miškai, miško sėkliniai medynai ir atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškai) ir IV grupės (ūkiniai – 74,6 %, iš jų normalaus kirtimo amžiaus – 74,5 %) miškai (2023).
Mančiagirės miško brukniašilis
Pagal derlingumą ir drėgnumą miškų žemės suskirstytos augavietėmis (miško augavietė), medynai – miško tipais. 2022 miškuose buvo 20 676 briedžiai, 77 300 tauriųjų elnių, 13 418 danielių, 172 599 stirnos, 23 659 šernai, 15 675 barsukai, 696 vilkai. Lietuvos miškuose absorbuota 711 mln. t šiltnamio efektą sukeliančių dujų CO2.
Gražutės miško eglyngiris
Medenos miško pelkiagiris
1
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2019 01 valstybinės reikšmės miškų buvo 1 105 tūkst. ha (50,3 %), privačių – 891 tūkst. ha (40,6 %), rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti – 201 tūkst. ha (9,2 %). Valstybės miškų ūkį formuoja ir programas rengia Aplinkos ministerija (jai priklauso Miškų politikos grupė).
Kuršių neriją dengia kalninės pušys
Miškų būklę, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Nuo 2018 miškų ūkinę veiklą prižiūri Valstybinių miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (įkurta įgyvendinus valstybinių miškų ūkio pertvarką ir sujungus 42 valstybines miškų urėdijas). 2020 buvo 26 regioniniai padaliniai ir 338 girininkijos; regioninio padalinio vidutinis plotas 41,1 tūkst. ha, girininkijos – 3,2 tūkst. hektaro. Iš apie 1 mln. ha valstybinės reikšmės miškų apie 200 tūkst. ha buvo draustiniai ir kiti saugomi miškai. Miškų valstybės kadastrą ir informacinę sistemą sudarančias duomenų bazes tvarko Valstybinė miškų tarnyba. Miškotyros problemos tiriamos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institute ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete.
2126
eglynas Žemaitijos nacionaliniame parke
pušų želdiniai Dubravos girioje
atkurtas pušynas Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje
mišrusis miškas rudenį
Lietuvos miškų žemėlapis pagal vyraujančias medžių rūšis