Lietuvos miškininkų sąjunga

Lietuvõs mškininkų sjunga, Mškininkų sjunga, Lietuvos miškininkų visuomeninė organizacija. Būstinė Kaune. Lietuvos miškininkų sąjunga telkia miškininkystės specialistus ir dirbančius miškų ūkyje asmenis teoriniams ir praktiniams miškininkystės klausimams spręsti, padeda jiems keistis moksline informacija, rengia konferencijas, pasitarimus, konkursus, norminių aktų projektus ir pataisas, palaiko ryšius su užsienio miškininkų organizacijomis. Globoja jaunuosius miško bičiulius, remia miškininkystės studentus, rengia miško dienas, profesines miškininkų šventes. Aukščiausia Lietuvos miškininkų sąjungos institucija yra suvažiavimas, šaukiamas kas 2 metai. Jis renka Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentą, prezidiumą ir tvirtina valdybą. Lietuvos miškininkų sąjunga leidžia nuo 1991 atkurtą žurnalą Mūsų girios.

Lietuvos miškininkų sąjungos logotipas

Istorija

Lietuvos miškininkų sąjunga įkurta 1929 Kaune. Turėjo 300 narių. Kasmet šaukdavo suvažiavimus. 1929–40 leido žurnalą Mūsų girios, nuo 1933 ir kalendorių. 1936 pavadinta Lietuvos miškininkų draugija. 1940 rudenį uždaryta. 1949 emigracijoje atsidūrę miškininkai įkūrė organizacinį komitetą, kuris 1950 Čikagoje sušaukė suvažiavimą, atkūrė Lietuvos miškininkų sąjungą išeivijoje, priėmė įstatus ir veikė iki 1990. Sąjunga turėjo 100 narių, įgaliotinius Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Vokietijoje, tęsė prieškario Lietuvos miškininkų tradicijas, rūpinosi lietuvybės palaikymu, išleido 26 Girios aido numerius, Lietuvos miškininkų išeivių vardyną (1989), šelpė vargo ištiktus miškininkus ir jų šeimas. Lietuvos miškininkų sąjunga atkurta 1990 Kaune. Lietuvos miškininkų sąjungos skyriai buvo organizuoti miško įmonių (urėdijų) ir įstaigų pagrindu. Ši sistema veikė stabiliai (2016 turėjo apie 2000 narių, 51 skyrių miškų urėdijose, nacionaliniuose parkuose, mokslo ir mokymo įstaigose) iki miškų valdymo reformos. Nuo 2018 apjungus 42 miškų urėdijas į vieną Valstybinių miškų urėdiją su 26 regioniniais padaliniais, daliai miškų urėdijose dirbusių miškininkų išėjus iš šios struktūros, sutriko ryšiai tarp Lietuvos miškininkų sąjungos valdymo organų ir periferijos, o dėl organizacinių nesklandumų anuliavus 2018 05 19 suvažiavimo nutarimus sąjungos veikla beveik sustojo. 2020 02 22 įvykęs Lietuvos miškininkų sąjungos visuotinis suvažiavimas priėmė naujus įstatus, reglamentuojančius visų šalies miškininkų, nepriklausomai nuo jų darbovietės, dalyvavimą sąjungos veikloje, skyrių organizavimą teritoriniu principu ir platesnę sąjungos veiklos sferą.

Prezidentai (pirmininkai)

Pirmininkai: Aleksandras Požėla (1929–31), V. Žemaitis (1931–35 ir 1952–1983), Jonas Vilčinskas (1935–38), Jonas Viliušis (1938–40), A. Rukuiža (1950–52), Jonas Žebrauskas (1983–90); prezidentai: Algirdas Valavičius (1990–92), A. Brukas (1992–1996), V. Antanaitis (1996–98), A. Tebėra (1998–2001), E. Riepšas (2002–08), Edmundas Bartkevičius (2008–20), Vidmantas Verbyla (2020–22), Aidas Pivoriūnas (nuo 2022).

1972