Lietuvõs mókslų akadèmija, LMA, valstybės mokslo įstaiga, vienijanti žymiausius šalies ir moksline veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus.
Struktūra ir sudėtis
Veikia 5 mokslo skyriai. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius (pirmininkas V. Nekrošius) turi Humanitarinių mokslų, Menų ir Socialinių mokslų sekcijas. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius (pirmininkas L. Valkūnas) turi Matematikos mokslų, Fizikos mokslų, Chemijos mokslų sekcijas. Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius (pirmininkas L. Kupčinskas) turi Bendrosios biologijos mokslų, Biofizinių mokslų, Medicinos ir sveikatos mokslų, Geomokslų sekcijas, Alergologijos, Motinos ir vaiko komisijas. Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius (pirmininkas V. Stanys) turi Agronomijos mokslų, Miškininkystės mokslų, Veterinarinės medicinos ir gyvūnų mokslų, Žemės ūkio ir aplinkos inžinerijos, Maisto mokslų, Agrarinės ekonomikos ir sociologijos sekcijas. Technikos mokslų skyrius (pirmininkas G. Dzemyda) turi Elektronikos ir informatikos mokslų, Energetikos mokslų, Mechanikos mokslų, Medžiagų inžinerijos mokslų, Statybos inžinerijos mokslų sekcijas.
Lietuvos mokslų akademijos rūmai
Yra Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (įkurta 2018). Prie akademijos veikia Lietuvos chemikų draugija, Lietuvos biochemikų draugija, Lietuvos dirvožemininkų draugija, Lietuvos imunologų draugija, Lietuvos fizikų draugija, Lietuvos matematikų draugija, Lietuvos augalų fiziologų, Skandinavijos–Baltijos parazitologų draugijos, Lietuvos statistikų sąjunga, Lietuvos alergijos ir astmos, Lietuvos netiesinių reiškinių tyrėjų asociacijos. Asocijuotieji mokslo institutai: Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos, Vilniaus universiteto Ekologijos, Vilniaus universiteto Imunologijos ir Lietuvos miškų.
Lietuvos mokslų akademija yra Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, archyvo, Mokslininkų rūmų (kultūros įstaiga, kuri skleidžia mokslo žinias, propaguoja tautinę kultūrą), Užsienio kalbos katedros (moko mokslininkus ir kitų sričių specialistus užsienio kalbų, verčia ir leidžia užsienio rašytojų knygas), Tarptautinio mokslinės kultūros centro-Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyriaus (rengia ir plėtoja kompleksinius tarpdisciplininius įvairių mokslo sričių tyrimus), Lietuvos mokslų akademijos leidyklos steigėja.
Lietuvos mokslų akademija gali turėti 120 tikrųjų narių, renkamų atviro konkurso būdu. Narių emeritų (jais tikrieji nariai tampa sulaukę 75 metų amžiaus) ir užsienio narių skaičius neribojamas. Tikraisiais nariais renkami Lietuvos mokslininkai (išimtiniais atvejais – žymūs menininkai ir rašytojai), kurių veikla labai svarbi mokslui ir kultūrai, užsienio nariais (iki gyvos galvos) – žymūs užsienio mokslininkai, savo veikla susiję su Lietuva.
1
3
Veikla
Lietuvos mokslų akademija telkia mokslines pajėgas svarbiausioms Lietuvos mokslo, kultūros, kalbos, ūkio bei socialinės pažangos problemoms spręsti, skatina mokslinius tyrimus ir studijas Lietuvoje, vykdo bendrus įvairių disciplinų fundamentinius tyrimus, padeda organizuoti mokslinį Lietuvos ir kitų šalių bendradarbiavimą, sudaro mokslinio tyrimo ekspertų grupes, komisijas, komitetus, laikinus kolektyvus mokslo ir studijų, ūkio, kultūros, socialinės raidos, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos ir kitais klausimais. Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo mokslinių tyrimų įstaigų, mokslo ir technologijų institucijų steigėjo funkcijas. Steigia premijas ir apdovanojimus už svarbius mokslo laimėjimus, skatina (skiria premijas) jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinę veiklą, siunčia jaunus mokslininkus stažuoti ir dirbti į užsienio mokslo centrus, rengia mokslinius suvažiavimus, konferencijas, simpoziumus, seminarus ir kitus renginius. Aukščiausia Lietuvos mokslų akademijos institucija – visuotinis narių susirinkimas, šaukiamas ne rečiau kaip du kartus per metus.
Lietuvos mokslų akademija organizuoja 19 vardinių premijų – Kazimiero Baršausko premijos (elektronika, elektrotechnika), Povilo Brazdžiūno premijos (eksperimentinė fizika), Kazimiero Būgos premijos (kalbotyra), Juozo Dalinkevičiaus premijos (geomokslai), Simono Daukanto (istorija), Tado Ivanausko premijos (gamtosauga), Adolfo Jucio premijos (teorinė fizika), Vinco Krėvės-Mickevičiaus premijos (literatūra), Jono Kriščiūno premijos (žemės ūkio mokslai), Jono Kubiliaus premijos (matematika), Vlado Lašo premijos (medicina), Juozo Lazausko premijos (augalininkystė, augalų selekcija), Justino Marcinkevičiaus premijos (literatūrologija), Juozo Matulio premijos (chemija), Povilo Matulionio premijos (miškotyra), Albino Rimkos premijos (ekonomika), Kazimiero Simonavičiaus premijos (mechanika), Pranciškaus Šivickio premijos (biologija), Algirdo Žukausko premijos (šiluminė fizika ir energetika) – konkursus. Už geriausius mokslinius darbus skiria 10 kasmetinių premijų jauniesiems mokslininkams ir doktorantams, 15 premijų aukštųjų mokyklų studentams ir 15 stipendijų jauniesiems mokslininkams. Kartu su partneriais yra įsteigusi Kazimiero Meškausko premiją jauniesiems mokslininkams ekonomistams ir Vytauto Vazalinsko premiją už dirvotyros, žemdirbystės ir agrochemijos fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus. Organizuoja Lietuvos mokslo premijų, Meilės Lukšienės premijos, Lietuvos pažangos premijos, Pasaulio mokslininkų federacijos Lietuvos nacionalinių stipendijų, INFOBALT vardinių stipendijų, Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinių stipendijų konkursai, kuruojamas L‘Oréal Baltic stipendijų programos Mokslas moterims premijų konkursas Lietuvos jaunosioms mokslininkėms.
Akademija bendradarbiauja su 26 užsienio mokslų akademijomis ir kitais mokslo centrais. Akademija teikia atminimo medalį Lietuvos mokslų akademija (įsteigtas 2019 02 26) už aktyvią veiklą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą akademijos nariams ir darbuotojams, valstybės, mokslo ir studijų institucijoms, užsienio šalių akademijoms, akademijos partnerių institucijoms ir akademijos veiklai nusipelniusiems asmenims.
Mokslo žurnalai
Lietuvos mokslų akademija rengia ir leidžia monografijas, mokslo populiarinimo knygas, periodinius mokslo žurnalus spausdintine ir elektronine forma (Acta medica Lithuanica, Biologija, Chemija, Energetika, Filosofija. Sociologija, Geologija. Geografija, Lithuanian Journal of Physics, Lituanistica, Menotyra, Žemės ūkio mokslai; visi žurnalai įtraukti į tarptautines mokslinės informacijos duomenų bazes), knygų seriją Mokslas visiems (ją sudaro užsienio ir Lietuvos autorių veikalai), informacinius leidinius Lietuvos mokslų akademijos žinios, Lietuvos mokslų akademijos veikla, konferencijų medžiagą ir kitus leidinius.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentai
Tarp susirinkimų Lietuvos mokslų akademijos veiklai vadovauja prezidentas (renkamas ketveriems metams, ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės) ir prezidiumas. Yra viceprezidentas (nuo 2018 Z. Dabkevičius), prezidiumo nariai (nuo 2018 R. Petrauskas, R. Šiaučiūnas).
4
Istorija
Lietuvos mokslų akademijos steigimo idėja iškelta 18 amžiaus pabaigoje. M. Počobutas ir kiti Vilniaus universiteto darbuotojai parengė akademijos kūrimo programą, bet jų sumanymas nebuvo įgyvendintas. Lietuvos mokslų akademijos, kaip svarbiausios Lietuvos mokslo ir kultūros įstaigos, steigimo idėją 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje puoselėjo Lietuvių mokslo draugijos kūrėjai J. Basanavičius, J. Šliūpas ir kiti. Idėja buvo pradėta įgyvendinti tik 1939 Kaune įsteigus Lituanistikos institutą. Lietuvos mokslų akademija, kaip mokslinių tyrimų centras, įkurta 1941 01 16. Iš pradžių veikė 3 skyriai – Humanitarinių, Socialinių ir Gamtos mokslų. Prie Humanitarinių mokslų skyriaus įkurti Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Etnologijos institutai. Lietuvos mokslų akademija savo veiklą plėtojo ir Vokietijos okupacijos metais. 1944 viduryje uždaryta. 1945 02 13 priimtas nutarimas atnaujinti veiklą. Akademija atkurta pagal SSRS mokslų akademijos modelį. SSRS okupacijos metais Lietuvos mokslų akademija priklausė SSRS mokslų akademijai, mokslinė veikla buvo reglamentuojama sovietų valdžios ir komunistų partijos institucijų, mokslininkai varžomi sovietinės ideologijos; vis dėlto Lietuvos mokslų akademija tapo svarbiausiu nacionaliniu mokslo centru. Sparčiausiai plėtoti fizikos, matematikos ir kai kurie gamtos mokslai, formavosi jų prioritetinės kryptys, buvo pasiekta pasaulyje pripažintų mokslinių rezultatų.
1945 veikė 9 institutai: Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Ekonomikos, Teisės, Geologijos ir geografijos, Chemijos ir cheminės technologijos, Biologijos, Eksperimentinės medicinos. 1946 02 20–23 įvyko pirmoji Lietuvos mokslų akademijos visuotinio susirinkimo sesija, joje išrinkta Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, nauji tikrieji nariai ir nariai korespondentai, institutų direktoriai, priimti mokslinio tyrimo planai, numatytos svarbiausios darbo kryptys. Vėliau Lietuvos mokslų akademija įsteigė apie 20 institutų, keletą kitų mokslinių įstaigų ir eksperimentinių bazių. Kai kurie institutai vėliau buvo sujungti, 8 iki 1959 perduoti kitoms organizacijoms. 1963–1966 buvo 8 Lietuvos mokslų akademijos institutai. 1985 akademija turėjo 11 institutų Vilniuje, vieną Kaune, veikė 3 Lietuvos mokslų akademijos skyriai (Chemijos ir biologijos, Fizikos, technikos ir matematikos, Visuomenės mokslų); jiems priklausė 12 mokslinio tyrimo institutų.
Prasidėjus Atgimimui, 1989 akademija atsiskyrė nuo SSRS mokslų akademijos, 1990 atsisakė žinybinio statuso ir pasiskelbė nuo valstybinių ir politinių institucijų nepriklausoma moksline organizacija. 1991 priėmus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą įtvirtintas naujas akademijos statusas, jai priklausiusios mokslo tyrimo įstaigos tapo savarankiškomis. 1993 Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino akademijos statutą (nauja redakcija 2003). 2001 įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos medalis. Pagal 2003 Lietuvos mokslų akademijos statutą ją sudarė tikrieji nariai (akademikai; jų galėjo būti 40), nariai korespondentai (kandidatai į tikruosius narius; jų galėjo būti 60), nariai ekspertai (jų galėjo būti 50) ir užsienio nariai (jų skaičius neribotas).
2011 patvirtintas naujas Lietuvos mokslų akademijos statutas. Pagal jį vietoj tikrųjų narių, narių korespondentų ir narių ekspertų yra tikrieji nariai (mokslininkai iki 75 metų amžiaus; ne daugiau kaip 120) ir nariai emeritai (jais tampa 75 metų sulaukę tikrieji nariai, jų skaičius neribojamas), taip pat užsienio nariai (jų skaičius neribojamas). 4 lentelėje nurodyti nariai korespondentai 1941–2011.
Lietuvos mokslų akademijos nariai korespondentai 1994–2011
2
2271
Mokslų akademija; -akademija