Lietuvõs mókslų akadèmijos archỹvas, Mókslų akadèmijos archỹvas, archyvas, kuris saugo Lietuvos mokslų akademijos narių asmens bylas, t. p. akademijos įsteigtų juridinių asmenų archyvinius dokumentus ir kitą mokslo istorijai vertingą medžiagą. Yra Vilniuje. Veikia nuo 1961.
Kūrėsi iš Lituanistikos instituto Kaune ir jam priklausančių įstaigų. 1940 pabaigoje į Vilnių perkeltam institutui perduota Vrublevskių biblioteka, Lietuvių mokslo draugijos, Gudų mokslo, Ryto, lenkų Vilniaus mokslo bičiulių ir kitų draugijų archyvai, bibliotekos, muziejai.
Per Antrąjį pasaulinį karą nemaža dalis vertingų dokumentų pražuvo. Lietuvos mokslų akademijos centrinis archyvas iš esmės sukauptas po 1945. Perimti fondai buvo paskirstyti Mokslų akademijos institutams: Literatūros, Etnologijos ir kitiems, Mokslų akademijos bibliotekai. Archyve liko senieji priėmimo ir perdavimo dokumentai, pvz., Vilniaus evangelikų reformatų Sinodo bibliotekos (įkurta 1557) priėmimo aktas. Mokslų akademijos įkurtas archyvas ėmė tvarkyti ir saugoti Mokslų akademijos prezidiumo ir jam pavaldžių mokslinių institutų ir kitų mokslinių organizacijų dokumentus. Archyvui buvo pripažintas valstybinio archyvo statusas.
Mokslų akademijos statutas įpareigoja Lietuvos mokslų akademijos archyvą kaupti ir saugoti minėtų institucijų darbuotojų veiklos medžiagą. Archyvas turi 42 fondus, apie 30 000 saugojimo vienetų. Vienas svarbiausių – Mokslų akademijos fondas (22 apyrašai); tai visuotinių susirinkimų sesijų protokolai ir kiti dokumentai, Mokslų akademijos skyrių veiklos medžiaga, institucijų kūrimo, pertvarkymo, uždarymo dokumentai, Mokslų akademijos narių asmens bylos. Saugoma mokslo tiriamojo darbo ataskaitos, disertacijos, dovanos. Lietuvos mokslų akademijos centrinis archyvas disponuoja Mokslų akademijos įkurtų draugijų – Lietuvos botanikų, fiziologų, geografų, mikrobiologų, biochemikų, matematikų, fizikų, filosofų, sociologų, dirvožemininkų ir kitų veiklos bylomis. Mokslų akademijos archyve saugoma Mokslų akademijos komisijų (veikė 17: gamtos apsaugos, lietuvių kalbos, atominės energetikos, skaičiavimo technikos ir kitos) darbo medžiaga, probleminių tarybų (terminologijos, mokslo tiriamojo darbo koordinavimo, redakcinės, leidybos ir kitų) veiklos bylos. Archyve sukaupta dokumentų apie Mokslų akademijos mokslo premijas – vardiniai jaunųjų mokslininkų ir aukštųjų mokyklų studentų apdovanojimai. Iš Lietuvos mokslų akademijos centrinio archyvo išskirtas Lietuvos mokslo premijų komiteto fondas medžiagą kaupia nuo 1983. Archyve sukaupta vertingų duomenų apie Mokslų akademijos bendradarbiavimą su kitų šalių mokslų akademijomis ir mokslo centrais, dalyvavimą Europos Sąjungos mokslo organizacijose, programose ir projektuose.
1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę tapo atviras Lietuvos mokslų akademijos archyvo buvusio specialiojo skyriaus fondas.
2055
-Lietuvos mokslų akademijos centrinis archyvas