Lietuvõs mókslų akadèmijos Vrublevski bibliotekà, Lietuvõs mókslų akadèmijos bibliotekà, valstybinės reikšmės mokslinė biblioteka. Yra Vilniuje.
Struktūra ir veikla
Veikia Dokumentų konservavimo ir restauravimo, Fondų ir vartotojų aptarnavimo, Informacinių sistemų, Katalogų, Komplektavimo, Komunikacijos, Leidybos, Mokslinės informacijos, Rankraščių, Retų spaudinių, Skaitmeninimo, Tyrėjų informacinio aprūpinimo, Ūkio skyriai, Knygos muziejus. Bibliotekos tikslas – tenkinti mokslo visuomenės informacinius poreikius, išsaugoti ir ateities kartoms perduoti sukauptus dokumentinio paveldo rinkinius, vykdyti mokslinę ir edukacinę misiją. Biblioteka organizuoja mokslinius, metodinius, informacinius renginius, kartu su Kauno apskrities viešąja, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto bibliotekomis rengia Lietuvos retrospektyviąją bibliografiją. Nuo 2002 yra Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos narė.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Fondai
Bibliotekos fonduose yra apie 3,7 mln. dokumentų. Biblioteka turi daugiau kaip 450 000 senų ir retų spaudinių bei rankraščių, tarp jų – 11 amžiaus Turovo evangelijos originalas, 63 inkunabulai, daugiau kaip 600 paleotipų, unikalių seniausių rašto paminklų – dantiraščių – kolekcija, taip pat senų leidinių apie Lietuvą rinkinys, daugiau kaip 12 000 senų žemėlapių, atlasų ir albumų, vienas didžiausių Baltijos šalyse 11–20 amžiaus pergamentų rinkinys (1421 vienetas), Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Jogailos, Vytauto ir kitų privilegijos, 15–16 amžiaus metraščiai, mokslo ir kultūros veikėjų rankraščių rinkiniai, 16–20 amžiuje parašyti dokumentai lotynų, rutėnų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis, 14–20 amžiaus muzikos rankraščiai (daugiau kaip 1000), bažnytinių institucijų (1387–20 amžiaus vidurio Vilniaus katedros kapitulos ir arkivyskupo, 16–20 amžiaus Lietuvos evangelikų reformatų sinodo, 17–20 amžiaus Lietuvos karaimų bendruomenės) archyvai, daugiau kaip 20 000 istorinio ir kraštotyrinio pobūdžio atvirukų ir fotografijų rinkinys. Turi didžiausią Lietuvoje Vakarų Europos šalių mokslinės periodikos komplektą, įvairių šalių periodikos, išleistos iki 1800, komplektą, periodikos, išleistos Lietuvoje 19–20 amžiaus (iki 1945), komplektą, lituanistinės periodikos, išleistos iki 1944, komplektą.
Leidybinė veikla
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka leidžia kultūros, knygotyros, bibliografijos, bibliotekininkystės, dokumentalistikos ir kitų mokslų veikalus, mokslininkų, rašytojų knygų ir straipsnių bibliografines rodykles. Svarbesni: literatūros rodyklė Lietuvių kalbotyra (nuo 1963; išleista 14 rodyklių, apimančių 1917–2010), Lietuvos istorijos bibliografija (nuo 1969; išleistos keturios knygos, apimančios 1940–1980). Išleido gamtos mokslų retrospektyviosios bibliografijos rodykles V. Abramavičiaus Rankraščių rinkiniai (1963), Lietuvos geologijos bibliografija, 1800–1967 (1970), Lietuvos botanikos bibliografija, 1800–1965 (1971), Lietuvos botanika, 1976–1980 (2004), literatūros rodyklę Dendroklimatochronologija (1978 ir 1998, apima 1900–1980), R. Jaso ir L. Truskos knygą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymas 1790 (1972), E. Laucevičiaus Popierius Lietuvoje. XV–XVIII a. (2 tomai 1967) ir XV–XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose (1976), Pirmasis lietuvių kalbos žodynas / Konstantinas Širvydas (1979), R. Jaso Pergamentų katalogas (1980), A. Valeckienės Lietuvių kalbos gramatikos sistema: giminės kategorija (1984), V. Kisarausko Lietuvos knygos ženklai, 1518–1918 (1984), D. Labanauskienės Autografų kolekcijos katalogas (1989), Rankraščių fondai (1994), XV–XVI a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas (2002), XVI–XVII a. lituanika Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (2007), Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. Paveldas ir raida, 1557–2007 (2009), albumą Vilnius ženkleliuose (2015), Atminimų sodai: albumistikos etiudai (2016) ir kitas knygas. Nuo 1956 kasmet leidžia Lietuvos mokslų akademijos ir jos mokslo darbuotojų knygų ir straipsnių bibliografinę rodyklę.
Istorija
1912 T. S. Wróblewskis įsteigė tėvų vardais pavadintą Eustachijaus (1826–1891) ir Emilijos (1830–1886) Wróblewskių bibliotekos draugiją (draugijos statutas įregistruotas 1912 10 30), 1913 jos nuosavybėn perdavė asmeninę biblioteką (apie 65 000 knygų, apie 1000 žemėlapių, daug dailės kūrinių), paskyrė 42 000 rublių sklypui įsigyti, 1914 – dar 40 000 rublių bibliotekos pastato statybai. Draugija turėjo teisę laikyti biblioteką, archyvą, rengti paskaitas, viešuosius skaitymus. Per Pirmąjį pasaulinį karą ji neveikė, po karo T. S. Wróblewskis atnaujino draugijos veiklą, ją reorganizavo įsteigdamas E. ir E. Wróblewskių draugiją mokslui remti (jos statutas įregistruotas 1922 08 15), buvo jos vicepirmininkas ir bibliotekos rinkinių globėjas. 1925 bibliotekai nupirko Tiškevičių rūmus (dabartinėje Žygimantų gatvėje Vilniuje; po renovacijos darbų 1930–1931 į juos persikėlė biblioteka), padovanojo biblioteką Vilniui ir nurodė, kad ji negali būti išgabenta kitur, naudojimasis ja turi būti nemokamas.
Tadeusz Stanisław Wróblewski
1925 bibliotekos fondus sudarė apie 150 000 dokumentų, tarp jų – daugiau kaip 80 000 knygų,212 ekslibrisų, 1474 žemėlapiai, 2956 rakraščiai, 10 534 raižiniai, paveikslai ir kiti dailės kūriniai.
T. S. Wróblewskiui mirus bibliotekos reikalus tvarkė E. ir E. Vrublevskių draugija, nuo 1936 – Vrublevskių bibliotekos bičiulių draugija. 1937 Vrublevskių biblioteka tapo regionine moksline biblioteka, veikė 2 bendrieji skyriai (Knygų ir Žurnalų ir periodinių leidinių) ir keli specialieji skyriai (Cimelijų, Rankraščių, Grafikos, Kartografijos ir Dailės). Nuo 1931 prie Vrublevskių bibliotekos veikė regioninis muziejus, apimantis Vilniaus ikonografijos ir Masonikos padalinius, Fundatoriaus atminimo kambarį ir kitus objektus. Vrublevskių biblioteka nuo 1932 gavo privalomąjį regioninės spaudos egzempliorių iš Vilniaus, Balstogės, Palenkės ir Naugarduko vaivadijų. 1935 atidaryta viešoji skaitykla. 1937 06 21 Lenkijos švietimo ministerija patvirtino naują Valstybinės Vrublevskių bibliotekos statutą. 1939 biblioteka turėjo daugiau kaip 180 000 dokumentų. 1939 SSRS kariuomenei užėmus Vilnių iš Vrublevskių bibliotekos į Rusiją išgabenta masonikos, albarutenikos (baltarusiškos knygos), dalis 16–18 amžiaus lituanikos rinkinių. 1940 09 01 Vrublevskių biblioteka tapo Lituanistikos instituto centrine biblioteka.
1941 01 16 Vilniuje įkūrus Lietuvos mokslų akademiją Vrublevskių biblioteka tapo jos Centrine biblioteka. Pradinį fondą sudarė perimti Vrublevskių bibliotekos dokumentai, Lietuvos evangelikų reformatų sinodo (įkurtas 1557), Lietuvių mokslo draugijos, Romos katalikų dvasinės seminarijos, Stačiatikių dvasinės seminarijos, Baltarusių mokslo draugijos, Centrinės kariuomenės ir kitų bibliotekų rinkiniai. turėjo apie 380 000 dokumentų. 1943 03 27 nacių okupacinė valdžia biblioteką uždarė. SSRS kariuomenei išvadavus Vilnių, 1944 rudenį pradėjo veikti bibliotekos skaitykla, 1945 buvo atkurti katalogai. 1946 biblioteka susigrąžino dalį rankraščių, kuriuos 1915 buvo išvežusi Rusijos carinė valdžia. Nuo 1946 biblioteka gaudavo privalomąjį Lietuvos spaudinių egzempliorių. Po Antrojo pasaulinio karo fondai papildyti uždarytų bažnyčių, vienuolynų, nacionalizuotų muziejų, draugijų, dvarų ir asmeninių (Römerių, Kosakovskių, Tiškevičių) bibliotekų dokumentais (seni, reti spaudiniai, rankraščiai ir kita medžiaga). Pagal 1960 naujus nuostatus buvo įtvirtinta nauja Centrinės bibliotekos struktūra: Komplektavimo ir mainų, Tvarkymo ir katalogų, Fondų saugojimo ir aptarnavimo, Mokslinis bibliografinis, Rankraščių, Senų, retų spaudinių ir kartografinių leidinių, Specfondo ir Ūkio bei administracijos skyriai. 20 amžiaus 7 dešimtmetyje Centrinės bibliotekos padaliniais tapo nemažai mokslo institutų bibliotekų. 1960 bibliotekos fondus sudarė apie 1,58 mln. dokumentų.
1990 biblioteka tapo Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. 2007 fondus sudarė 3 752 718 egzempliorių, iš jų 3 482 978 knygos ir serialiniai leidiniai, 255 028 rankraščiai, 9188 mikroformos, 5323 kartografijos, 201 elektroninis dokumentas. 2009 09 29 bibliotekai grąžintas Vrublevskių vardas, 2009 11 24 patvirtinti nauji Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuostatai. 2019 pradžioje bibliotekos fondus sudarė 3 716 790 dokumentų. 2023 pabaigoje biblioteka turėjo 9232 registruotus vartotojus, per 2023 išdavė 53 471 dokumentą, biblioteką aplankė 19 635 lankytojai.
Vadovai
1
Vrublevskių biblioteka