Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga

Lietuvõs mókytojų profèsinė sjunga, Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų organizacija, veikusi 1990–2017. Būstinė buvo Vilniuje.

Veikla

Vienijo mokytojus, kitus švietimo įstaigų pedagogus ir darbuotojus, gynė jų darbo, socialinius ir ekonominius interesus, skatino narių profesinę ir kūrybinę veiklą, siekė sukurti humanistinę ir demokratinę ugdymo sistemą, aktyviai dalyvavo kuriant pedagogų atestavimo nuostatus, rengė konferencijas, seminarus.

Aukščiausia valdymo institucija buvo visuotinis susirinkimas, šaukiamas kas 2 metus. Tarp susirinkimų Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos veiklai vadovavo Koordinacinė taryba, kuri tarybos pirmininko teikimu tvirtino valdybą. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos valdybai vadovavo pirmininkas.

Nuo 1991 sąjunga buvo Tarptautinės laisvųjų mokytojų profesinių sąjungų federacijos, nuo 1993 pasaulinės mokytojų organizacijos Tarptautinis švietimas (Education International, EI) narė. Dalyvavo EI rengiamose konferencijose, Šiaurės mokytojų tarybos (Nordic Teacher’s Council) veikloje. Bendradarbiavo su Nyderlandų, Švedijos, Latvijos ir kitų šalių mokytojų organizacijomis.

Sąjungos istorija iki 1940

Idėja atkurti Lietuvos mokytojų profesinę organizaciją (1905–14 veikė Lietuvių mokytojų sąjunga) kilo Vilniuje 1918 12 28–1919 01 01 vykusiame mokytojų suvažiavime.

1919 12 27–30 Kaune vykusiame suvažiavime buvo priimti Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos įstatai ir išrinkta 5 asmenų (Stasys Brašiškis, Jurgis Gūžys, A. Jakučionis, J. Statkevičius, M. Šalčius) centro valdyba. Aukščiausia valdymo institucija buvo kasmet šaukiamas visuotinis narių susirinkimas.

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga reikalavo įvesti visuotinį mokymą, kėlė pedagogų problemas, gynė mokytojų teises, siekė demokratiniais pagrindais tvarkomos mokyklos, kelti mokslo lygį, geresnių pedagoginio darbo ir ekonominių sąlygų mokytojams.

Trūkstant mokykloms vadovėlių ir mokymo medžiagos 1920 Kaune įsteigė knygyną, kuris 1921 10 20 pertvarkytas į kultūros kooperatyvą Spaudos fondas (1924 12 01 pertvarkytas į kooperacijos sąjungą, 1936 05 13 – į kooperacijos bendrovę, veikė iki 1940 09 27). 1922 Kaune įsteigė suaugusiųjų gimnaziją (1926 gavo valstybinės mokyklos teises, veikė iki 1940), 1923 Kėdainiuose – mokytojų seminariją (veikė iki 1927). Prisidėjo prie Marijampolės realinės gimnazijos išlaikymo, padėjo susikurti Lietuvos švietimo Vinco Kudirkos draugijai, kuri rengė kursus ir įkūrė V. Kudirkos liaudies universitetą. Dalyvavo Lietuvos kultūros sąjungos ir Kultūros fondo suaugusiesiems šviesti veikloje, kultūros suvažiavimuose. Nuo 1921 rengdavo vasaros mokytojų kursus, 1924 08 21 surengė Lietuvos mokytojų I suvažiavimą.

Bendradarbiavo su kitomis profesinėmis sąjungomis, nuo 1922 dalyvavo Baltijos šalių mokytojų profesinių sąjungų suvažiavimuose (buvo rengiami kas 2 metai). Priklausė Tarptautinei mokytojų sąjungų federacijai (centras Paryžiuje), siųsdavo atstovus į tarptautinius mokytojų suvažiavimus. Nuo 1920 leido žurnalą Beraštis (1919–20 leido Suvalkijos mokytojų sąjunga) bei Mokykla ir gyvenimas.

1933 Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga suskilo. Grupė narių (J. Ambraška, J. Geniušas, K. Klimavičius, J. Laužikas, A. Purėnas, V. Ruzgas, J. Žiugžda ir kiti) atsiskyrė ir įkūrė pedagoginę draugiją Naujoji mokykla (veikė iki 1937), pradėjo leisti žurnalą Mokykla ir visuomenė.

1937 Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga pertvarkyta ir pavadinta Lietuvos mokytojų profesine draugija.

1940 SSRS okupavus Lietuvą jos veikla nutrūko (kartu su kitomis organizacijomis įtraukta į Švietimo ir meno darbuotojų sąjungą).

Sąjungos istorija 1990–2017

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga atkurta 1990 11 27 vykusiame suvažiavime Vilniuje. 2007 turėjo 20 skyrių, vienijo apie 3000 narių.

2017 11 25 Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga (įsteigta 2008, iki 2013 02 Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimas) susijungė į Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinę sąjungą. 2019 05 09 ši sąjunga ir Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (įsteigta 2007 pabaigoje, iki 2010 03 Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas) susijungė į Lietuvos švietimo ir mokslo profesinę sąjungą.

Sąjungos valdybos pirmininkai: J. V. Uzdila (1990–1992), R. Hofertienė (1992–2000), Dalia Gricienė (2000–2007), Jūratė Voloskevičienė (2007–2017).

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga