Lietuvos moterų dailininkių draugija

Lietuvõs móterų dalininkių draugijà veikė 1938–40 Kaune (įkurta 1938 02 28). Turėjo profesinėms ir kūrybinėms organizacijoms artimų bruožų. Vienijo skirtingų meninių pažiūrų dailininkes (apie 50): B. Didžiokienę, O. Dubeneckienę (Kalpokienę), Č. Percikovičiūtę (1912–42), M. Cvirkienę (Račkauskaitę), S. Romerienę, D. Tarabildienę, I. Trečiokaitę‑Žebenkienę, K. Petrikaitę‑Tulienę, V. Šleivytę (pirmininkė). Įsikūrusi stiprėjant moterų emancipacijos judėjimui, draugija siekė dailininkių lygiateisiškumo, matomumo ir įsitvirtinimo visuomenėje per meninę veiklą. Skatino ir viešino profesionalių bei dailininkių mėgėjų kūrybą. Globojo dailininkės M. Katiliūtės kūrybinį palikimą. Surengė Lietuvos moterų dailininkių draugijos pirmąją parodą ir M. Katiliūtės kūrybinio palikimo pomirtinę ekspoziciją (abi 1940 Kaune), išleido šių parodų katalogus. Kaune suorganizavo kelias viešąsias paskaitas dailės temomis. Draugijos veiklą finansavo Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamentas ir Taũpomosios valstybės kasos. Antraisiais gyvavimo metais išaugusi ir sustiprėjusi draugija atitiko kitų šalių dailininkių organizacijų modelius; Baltijos šalyse tuo metu buvo vienintelė tokia.

L: J. Umbrasas, E. Kunčiuvienė Lietuvių dailininkų organizacijos 1900–1940 Vilnius 1980; I. Burbaitė Lietuvos moterų dailininkių draugijos (1938–1940) veikla ir jos kontekstai 2016. P: Pirmosios Lietuvos moterų dailininkių draugijos dailės parodos katalogas Kaunas 1940; Marcė Katiliūtė, 1912–1937 Kaunas 1940.

205

Lietuvos moterų dailininkių draugijos pirmosios parodos katalogo įžanginis žodis (1940)

Lietuvos moterų dailininkių draugijos pirmosios parodos katalogo įžanginis žodis (1940)

moterų dailininkių parodos atidaryme kalbą sako A. Galaunienė (šalia jos – vėliau įkurtos Lietuvos moterų dailininkių draugijos pirmininkė V. Šleivytė; Kaunas, 1937 10 25)