Lietuvõs mutinė, Lietuvoje už muitų ir kai kuriais atvejais kitų pasienyje mokamų mokesčių rinkimą ir už įvežamų į valstybę krovinių kontrolę atsakinga institucija.
Lietuvos muitinės pareigūnas su tarnybiniu šunimi
Lietuvos muitinė savo veiklą grindžia Sąjungos muitinės kodeksu (2016), Muitinės įstatymu (2004, nauja redakcija 2017), Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu (2000), Viešojo administravimo (1999, nauja redakcija 2007), Mokesčių administravimo (2004) įstatymais ir kitais Lietuvos teisės aktais, t. p. Europos Sąjungos teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis. Muitinės sistemą sudaro Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trys teritorinės muitinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) ir muitinės specialios įstaigos. Muitinės departamentas kuria, rengia ir įgyvendina muitinės veiklos strategiją, koordinuoja ir kontroliuoja muitinės veiklą, organizuoja ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų rinkimą, muitinės kompetencijai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir teikimą, vykdo Lietuvos tarptautinių sutarčių ir susitarimų įpareigojimus muitinei ir kita.
Muitinės departamento struktūra
Muitinės departamentui vadovauja generalinis direktorius (vyriausiasis valstybės muitininkas), skiriamas finansų ministro 5 metams. Muitinės departamentas steigia teritorines muitines, kurios organizuoja ir garantuoja muitų teisės aktų įgyvendinimą ir kitų Muitinės departamento joms pavestų funkcijų vykdymą.
Teritorinėse muitinėse veikia muitinės postai (2021 veikė 43 muitinės postai; teritorinių muitinių padaliniai, veikiantys nustatytose vietose ir atliekantys jų kompetencijai priskirtas funkcijas) ir muitinės mobiliosios grupės (mobilieji teritorinių muitinių ar muitinės specialių įstaigų padaliniai, veikiantys teritorinių muitinių veiklos zonoje ar generalinio direktoriaus nustatytose zonose ir vykdantys muitinių priežiūrą, atliekantys jų kompetencijai priskirtas funkcijas). Prie muitinės specialių įstaigų priskiriama: Muitinės mokymo centras, Muitinės laboratorija, Muitinės kriminalinė tarnyba ir Muitinės informacinių sistemų centras.
Muitinės funkcijos
Muitinė atlieka šias funkcijas: administruoja importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius, kontroliuoja bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, t. p. muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, atlieka muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą, taiko operatyvinius veiksmus ir naudoja operatyvinės veiklos priemones su muitinės veikla susijusioms nusikalstamoms veikoms nustatyti ir šių veikų ikiteisminiam tyrimui atlikti, tvarko prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistiką, tikrina Lietuvos muitų teritorijoje veiklą vykdančių asmenų ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, su muitų teisės aktų taikymu susijusią finansinę atskaitomybę.
Būdama viena iš Europos Sąjungos valstybių narių muitinių administracijų, Lietuvos muitinė prisideda prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, Europos Sąjungos vidaus rinkos veikimo, bendrosios prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų Europos Sąjungos politikos sričių priemonių įgyvendinimo, t. p. prie visos prekių tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo. Muitinė siekia apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo žalos, daromos nesąžininga ir neteisėta tarptautine prekyba, užtikrinti Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumą, išlaikyti pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo. Glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos institucijomis, Lietuvos muitinė remia teisėtą prekybą ir stiprina konkurencingumą, užtikrina tinkamą muitų ir mokesčių mokėjimą, kovoja su klastotėmis ir piratavimu, apdoroja informaciją, vertina prekybos pobūdžio pokyčius ir atlieka rizikos vertinimą, kad būtų atskleistos finansinės apgaulės, teroristinė ir nusikalstama veikla, t. p. prisideda prie kovos su kitų rūšių sukčiavimu, organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais, žmonėmis, pornografija ir terorizmu, saugo aplinką ir piliečius nuo visų rūšių pavojingų prekių. Muitinė atsakinga už mokesčių, sudarančių pagrindinį indėlį į Europos Sąjungos biudžetą, rinkimą.
2021 pradžioje muitinių sistemoje dirbo 2011 pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų.
Muitinės atsiradimas
Muitinės sistema pradėjo formuotis apie 13 amžių. Iš pradžių muitines turėjo tik didysis kunigaikštis. Vėliau kai kuriems miestams ir bajorams gavus mokestinių privilegijų, prie jų valdų sienų atsirado ir vietinių rinkliavų punktų. Iki 15 a. vidurio formavosi muitai, jų tarifai ir rinkimo būdai. 16 a. pradžioje visiškai susiformavo muitinių sistema. Jų buvo visame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienyje, net ir prie Lenkijos sienos (pirkliai, veždami prekes iš Lenkijos į Lietuvą ir atgal, mokėjo muitus). Svarbiausios valstybės muitinės buvo Kaune, Breste, Gardine, Polocke, Jurbarke, Tauragėje ir kitur. 1795–1914 muitinės dirbo pagal Rusijos imperijos muitinės įstatymus. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui muitinių veikla nutrūko.
Muitinė 1919–1990
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę už muitinių sistemą buvo atsakingas Prekybos ir pramonės ministerijos Muitinių departamentas, pradėjęs funkcionuoti 1919 pradžioje (pirmasis jo vadovas O. Baldamus). Pirmosios 7 muitinės (Virbalio, Jurbarko, Tauragės, Kretingos, Naumiesčio, Naujamiesčio, Pilypavo-Račkų) ir 13 sienos perėjimo punktų 1919 buvo įsteigta prie sienos su Vokietija. 1919 05 08 įsigaliojo Laikinieji Lietuvos muitinių įstatai bei Laikinieji Lietuvos muitinių tarifai (ši data laikoma Lietuvos muitinės teisinės veiklos pradžia). Laikinuosiuose įstatuose buvo numatyta įkurti 21 sienos perėjimo punktą ir pirmosios bei antrosios kategorijų muitines. Įstatais t. p. buvo nustatytas muitinių pavaldumas Prekybos ir pramonės ministerijai bei Muitinės departamentui, o perėjimo punktų – departamentui ir muitinėms. Muitinės buvo steigiamos prie sienos su Vokietija, Latvija ir (iki 1923) prie sienos su Klaipėdos kraštu. Prie sienos su Lenkija muitinių nebuvo, nes Lietuva nepripažino vienašališkai nustatytos sienos, vadindama ją tik demarkacine linija. Visa muitinių sistema buvo patvirtinta 1920 05 14 įstatymu. Nusistovėjo muitinėse dirbančių valdininkų skaičius: pirmosios kategorijos muitinėje dirbo apie 20 žm., antrosios kategorijos – apie 10, perėjimo punkte – 4. Didžiausia buvo pirmosios kategorijos Virbalio muitinė, joje dirbo daugiau kaip 60 žmonių. Iš viso tuo metu muitinės sistemoje dirbo daugiau kaip 300 tarnautojų. 1923 prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą muitinių sistemą iš viso sudarė 26 muitinės ir 31 sienos perėjimo punktas (dirbo daugiau kaip 700 žmonių). Naujas muitinių veiklos etapas prasidėjo 1924. Muitinėms vadovauti ėmė Prekybos departamentas. Iš esmės pertvarkius muitinių struktūrą Lietuvoje liko veikti 16 muitinių ir 34 sienos perėjimo punktai. 1924 09 Kaune įvyko pirmasis muitinių viršininkų suvažiavimas, kuriame buvo aptarti 1924 04 priimti nauji nuolatiniai Muitinių įstatai, šiuo 18 katų keistu ir pildytu dokumentu muitinės vadovavosi iki pat jų panaikinimo 1940. 1927 pirmą kartą visi Lietuvos muitinių pareigūnai tapo uniformuoti.
Muitai sudarė apie 20 % Lietuvos biudžeto pajamų. Iki pasaulį sukrėtusios Didžiosios depresijos muitinių pajamos kasmet didėjo. Daugiausia muitų surinkta 1931 – daugiau kaip 73 mln. litų. Didžiausią dalį muitinių pajamų (apie 94 %) sudarė muitai už įvežamas prekes. Muitų politika skatino eksportą. Įvežamoms prekėms nustatyti apsaugos ir fiskaliniai (jais buvo didinamos biudžeto pajamos) muitai. Už įvežamus gatavus gaminius muitai buvo didesni nei už žaliavas. Fiskaliniai maisto produktų, svaigalų, prabangos prekių muitai buvo draudžiamojo pobūdžio. Kovai su kontrabanda Ukmergėje ir Alytuje buvo įsteigti specialūs kontrabandos persekiojimo punktai. Už kontrabanda gabenamas prekes grėsė piniginė bauda ir areštas arba sunkiųjų darbų kalėjimas.
1938 03 17 Lietuva gavo Lenkijos ultimatumą, kuriuo buvo reikalaujama užmegzti diplomatinius santykius bei grasinama ginkluotu puolimu. Užmezgus santykius pradėtos kurti naujos muitinės prie sienos su Lenkija. 1939 03 20 Vokietija įteikė Lietuvai ultimatumą dėl Klaipėdos krašto. Lietuvos Vyriausybei priėmus šį ultimatumą vokiečiai užėmė šio krašto valstybines įstaigas, uostą, pasienio policijos postus, muitines. 1939 09 29 Lietuvai buvo grąžintas Vilnius ir Vilniaus kraštas, reikėjo kurti muitines prie sienos su Sovietų Sąjunga. 1940 buvo sukurta nauja muitinių sistema, bet ji veikti nepradėjo. 1940 06 15 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą įsigaliojo sovietų muitinės įstatymai ir nepriklausomos Lietuvos muitinė nustojo veikti. 1940–41 ir 1944–90 galiojo SSRS muitų kodeksas. Lietuvos respublikinė muitinė buvo SSRS muitinės padalinys, priklausė SSRS užsienio prekybos ministerijai.
Muitinė po 1990
Lietuvos muitinės vėliava
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 04 18 kaip valstybinė institucija atkurta ir Lietuvos muitinė. 1990 10 09 Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Muitinės laikinąjį įstatymą, 1990 10 11 įsteigtas Muitinės departamentas. Muitinės departamente dirbo 30 darbuotojų, pradėjo veikti pirmosios 7 muitinės: Vilniaus, Lazdijų, Varėnos, Skuodo, Zarasų, Šalčininkų ir Joniškio. SSRS nepripažino Lietuvos nepriklausomybės, todėl SSRS vidaus tarnybos kariai, Vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios paskirties milicijos būriai (OMON) niokojo, degino atkurtas Lietuvos muitines ir jų postus, terorizavo darbuotojus. 1991 07 31 naktį Vilniaus muitinės Medininkų pasienio poste buvo nužudyti 7 muitinės ir policijos pareigūnai (Medininkų žudynės). Po nepavykusio SSRS pučo (1991 08 19–21; Rugpjūčio pučas) sovietinė Lietuvos respublikinė muitinė 1991 08 26 veiklą nutraukė ir savo funkcijas perdavė Lietuvos Respublikos muitinės departamentui. 1991 04 12 buvo patvirtinta Lietuvos muitinės emblema (ženklas) ir pareigūnų uniforma (naujos uniformos, skiriamieji, identifikavimo, tarnybos ženklai patvirtinti 2003 12 19), 2004 – Lietuvos muitinės vėliava (įsigaliojo 2005).
Pagrindiniai muitinės uždaviniai tuo metu buvo vykdyti muitų politiką nustatančius įstatymus, taikyti muitų tarifus ir imti muitų rinkliavas, užkirsti kelią kontrabandai ir kitokiems muitų taisyklių pažeidimams. 1991 Muitinės departamente įkūrus Informatikos tarnybą buvo pradėta kurti Muitinės informacinė sistema, 1992 – kaupti krovinių deklaracijų duomenis, kurti deklaracijų apdorojimo sistemą. 2001 įsteigtas Muitinės informacinių sistemų centras. 2003 įdiegtos sistemos, garantuojančios spartesnį krovinių judėjimą, geresnę prekybos su trečiosiomis šalimis kontrolę. Darbuotojų kvalifikacijai kelti 1992 buvo įkurta Muitinės mokykla (2001 pertvarkyta į Muitinės mokymo centrą).
1992 06 18 Lietuva tapo Muitinių bendradarbiavimo tarybos (nuo 1994 Pasaulio muitinių organizacija, įkurta 1952), turinčios didelę įtaką Europos Sąjungos muitų politikai, nare (Lietuvos muitinė kartu su kitų šalių muitinėmis sausio 26-ąją mini Tarptautinę muitinių dieną). 1993 teisinę bazę sustiprino nuolatiniai Muitinės ir Muitų tarifų įstatymai, muitų tarifais pradėta reguliuoti užsienio prekyba. 1993 buvo patvirtintas pirmasis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (nauja statuto redakcija įsigaliojo 2003 06 19) ir muitinės taisyklės, o Muitinės departamentas Vyriausybės nutarimu pertvarkytas į Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos. 1993 įregistruoti pirmieji muitinių sandėliai, pradėjo veikti muitinių tarpininkai. 1996 04 18 priimtas Muitinės kodeksas, parengtas pagal Europos Bendrijos muitinės kodekso nuostatas ir suderintas su šiuo kodeksu bei muitinių pagrindinę veiklą reglamentuojančiomis tarptautinėmis konvencijomis. Muitinės juo vadovavosi nuo 1998 iki 2004 05 01, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą jų veiklą pradėjo reglamentuoti Europos Bendrijos muitinės kodeksas (patvirtintas 1992 Europos Tarybos).
Lietuvos muitinės ženklas
1996 muitinių sistema pertvarkyta. Siekiant kvalifikuotos teisės aktais nustatytos prekių priežiūros, muitinės įstaigų darbo centrai buvo perkelti iš pasienio į teritorijos viduje esančias muitines. Vietoj 14 veikiančių įsteigta 10 teritorinių muitinių (rengiantis narystei Europos Sąjungoje, 10 teritorinių muitinių 2002 07 01 pertvarkytos į 5, veikiančias didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, po 2010 reorganizacijos Šiaulių ir Panevėžio teritorinės muitinės prijungtos prie kitų teritorinių muitinių), apibrėžtos jų veikimo zonos, įsteigti 74 postai ir jų padaliniai. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dieną (2004 05 01) nutraukta muitinių postų veikla prie valstybės sienos su Lenkija ir Latvija. Siekiant tobulinti veiklos administravimo metodus, elektroninio ryšio priemonėmis teikti patikimą ir nuolatos atnaujinamą informaciją, nuo 2006 įteisinta elektroninė muitinės posto paso versija. 2008 sukurta elektroninė Lietuvos muitinės duomenų saugykla (joje pradėti kaupti tikslūs ir apibendrinti importo ir eksporto deklaracijų bei prekybos su Europos Sąjungos šalimis ataskaitų duomenys).
2016 05 01 įsigaliojo 2013 10 09 priimtas (numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės iki 2020 12 31) Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamentas Nr. 952/2013, kuriuo nustatytas Sąjungos muitinės kodeksas (tiesiogiai taikomas pagrindinis muitų teisės aktas 28 Europos Sąjungos valstybėms narėms), pakeitęs Europos Bendrijos muitinės kodeksą, priimtą 1992 metais.
Surinkti mokesčiai
2
Vadovai
1
1986