„Lietuvos mylėtojai“

„Lietuvos mylėtojai“, Lietuvos mylėtojų draugija, Tėvynės mylėtojų draugija, 1887–1905 veikęs slaptas Žemaičių kunigų seminarijos klierikų, vėliau ir kunigų sambūris lietuvių spaudai platinti. Jį steigti paskatino kunigas K. Jaunius ir buvęs seminarijos rektorius kunigas J. K. Račkauskas. Draugija siuntė savo narių parengtus straipsnius nelegaliems to meto lietuvių periodiniams leidiniams: Šviesai, Tėvynės Sargui, Žemaičių ir Lietuvos Apžvalgai ir kitiems, rėmė šiuos leidinius pinigais, buvo pirmieji kunigo M. Miežinio Žodyno prenumeratoriai. Draugija išleido keliolika religinių knygelių be pavadinimo, jos knygnešių buvo dalijamos veltui. Nariai, vadovaujami J. Ložinskio, 1888 išvertė į lietuvių kalbą A. Liguori Pasirengimą mirčiai (Prisigatovojimą ant smerczio…), bet dėl lėšų stokos knygelės neišleido. Iš slapto draugijos fondo lėšų būdavo remiami nukentėję už lietuvišką veiklą kunigai ir knygnešiai, šelpiami patekusieji į kalėjimą, duodami kyšiai žandarams ir teismams. Pirmasis draugijos pirmininkas buvo J. Karbauskas, tarp narių – S. Bačkys, F. Lelis, Maironis, K. Pakalniškis, J. Tumas-Vaižgantas, P. Urbonavičius, P. Žadeikis.