Lietuvõs nacionãlinis biudžètas
Biudžeto sistema
Lietuvos valstybinę biudžeto sistemą, arba biudžeto sandarą, lemia teritorijos administracinis suskirstymas, reglamentuoja Biudžeto sandaros įstatymas (1990, įsigaliojo 1991, iki 2000 vadintas Biudžetinės sandaros įstatymu, nauja redakcija 2004). Lietuvos nacionalinį biudžetą sudaro savarankiškas valstybės biudžetas ir savarankiški savivaldybių biudžetai.
Nacionalinio biudžeto sudarymą reglamentuoja Konstitucija, Biudžeto sandaros įstatymas, Seimo statutas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas (1997, nauja redakcija 2001), Fiskalinės drausmės įstatymas (2007, įsigaliojo 2008), atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, Vyriausybės patvirtintos Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės (2001, nauja redakcija 2014), Strateginio planavimo metodika (2002, nauja redakcija 2019) ir kiti nacionalinio biudžeto pajamų gavimą bei programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai.
Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos, t. y. mokestinės ir nemokestinės pajamos – valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš mokesčių (pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, akcizų, nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio ir kita), turto pajamos (palūkanos už paskolas ir indėlius, dividendai, mokestis už valstybinius gamtos išteklius ir kita), biudžetinių įstaigų ir organizacijų pajamos (gautos atliekant jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose numatytas funkcijas) ir kita.
Nacionalinio biudžeto asignavimai (lėšos, kurios skiriamos biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas, išlaidoms dengti, įskaitant ilgalaikio turto įsigijimą) naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti (švietimui, kultūrai, socialinei ir sveikatos apsaugai, gynybai, ūkiui plėtoti ir kita), įsipareigojimams vykdyti, dotacijoms teikti ir kita. Asignavimai skirstomi pagal funkcinę (valstybės funkcijos) ir ekonominę (bendri lėšų kaupimo ir paskirstymo ekonominiai požymiai) klasifikacijas (jas nustato Finansų ministerija).
Lėšos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų pervedamos konkretiems jų gavėjams (biudžetinėms įstaigoms ir organizacijoms). Gautas lėšas asignavimų valdytojai (valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių, nurodytų patvirtintuose valstybės ir savivaldybių biudžetuose, vadovai) naudoja sąmatose numatytoms išlaidoms padengti (darbo užmokesčiui, patalpoms ir transportui išlaikyti bei remontuoti, komandiruotėms ir kita). Gautos lėšos turi būti naudojamos griežtai pagal paskirtį ir neviršyti numatytų limitų. Biudžeto rezervai apima nacionalinio biudžeto fondus, skiriamus naujiems, iš anksto nenumatytiems poreikiams tenkinti ir (kartais) numatytų poreikių nepertraukiamam finansavimui garantuoti.
Lietuvos valstybės biudžetas
Valstybės biudžete sukaupiama ir perskirstoma dalis šalies nacionalinių pajamų. Valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams, biudžetas tvirtinamas vieneriems kalendoriniams metams.
Valstybės biudžeto mokestines pajamas sudaro pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis (atskaičius Privalomojo sveikatos draudimo fondui skirtas įmokas ir dalį šio mokesčio, kuri pervedama į savivaldybių biudžetus), juridinių asmenų pelno mokestis, akcizai, tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai, žyminis mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, mokestis už aplinkos teršimą, loterijų ir azartinių lošimų mokestis ir kitos įmokos. Valstybės biudžeto nemokestines pajamas sudaro Lietuvos banko likutinis pelnas, palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą, palūkanos už paskolas ūkio subjektams, dividendai už akcijas, konsulinis mokestis, baudų ir konfiskacijos pajamos bei kitos įmokos.
Valstybės biudžeto išlaidos (asignavimai) skiriamos švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos ir sporto bei socialinės apsaugos programoms finansuoti, mokslui ir techninei pažangai, gamtos apsaugai, ūkio plėtrai (butų ir komunaliniam ūkiui, kuro ir energijos tiekimui, žemės ūkiui ir miškininkystei, pramonei, statybai, transportui, ryšiams bei kitų rūšių ekonominei veiklai), krašto apsaugai, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, valstybės valdžios ir valdymo institucijoms bei teisėtvarkos įstaigoms išlaikyti, dotacijoms savivaldybių biudžetams, valstybės skoloms grąžinti ir jų tvarkymo išlaidoms padengti bei kitiems numatytiems poreikiams.
Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas (ne didesnis kaip 1 % patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų). Jo lėšos Vyriausybės nutarimu naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, su dalyvavimu tarptautinėse operacijose susijusiems įsipareigojimams ir kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus finansuoti. Iš valstybės biudžeto likučio (jei jo nepakanka – iš valstybės biudžeto pajamų) sudaromos valstybės biudžeto apyvartos lėšos. Jos naudojamos specialiųjų programų nepanaudotų lėšų likučiams grąžinti ir biudžeto lėšų stygiui dengti.
Lietuvos savivaldybių biudžetai
Savivaldybių biudžetuose (jie turi būti patvirtinti be deficito) sukaupiamos lėšos socialinėms, ekonominėms ir kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybių įstaigoms išlaikyti. Savivaldybių biudžetai sudaromi vieneriems metams, jiems taikoma 2004 patvirtinta pajamų ir išlaidų klasifikacija.
Savivaldybių biudžetų mokestines pajamas sudaro pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, kitų bendrųjų mokesčių, kurių tam tikra dalis pervedama į savivaldybių biudžetus, ir vietinių mokesčių, kurių visas surinktas lėšas gauna savivaldybės, pvz., žemės mokesčio, paveldimo turto mokesčio. Nemokestines pajamas sudaro pajamos iš savivaldybių turto naudojimo, nuomos ir pardavimo (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą), pajamos už išnuomotą ar suteiktą naudoti valstybinę žemę, vandens telkinius, baudų ir konfiskacijos pajamos, vietinės rinkliavos, savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas, kitos pajamos. Savivaldybių biudžetų pajamų dalyje t. p. nurodomos dotacijos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių pasiskolintų lėšų suma.
Valstybės dotacijos savivaldybėms skiriamos savivaldybių biudžetų įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio ir biudžetų išlaidų struktūros svyravimams išlyginti, bendrojo lavinimo mokyklų mokinio krepšeliui finansuoti, Seimo ir Vyriausybės patvirtintoms programoms (pvz., investicijų) ar priimtiems sprendimams vykdyti, t. p. vykdyti savivaldybėse joms perduotas valstybės funkcijas: tvarkyti gyventojų registrą, registruoti civilinės būklės aktus, organizuoti civilinę saugą, priešgaisrinių tarnybų darbą, mokėti gyventojams pašalpas ir kompensacijas, valdyti ir disponuoti patikėjimo teise valstybinę žemę ir kitą valstybinį turtą, atlikti žemės ūkio, melioracijos darbus, tvarkyti archyvinius dokumentus, rengti ir įgyvendinti darbo rinkos politiką, rūpintis vaikų ir jaunimo teisių apsauga, teikti pirminę teisinę pagalbą, socialines paslaugas ir kita.
Savivaldybių biudžetų asignavimai skiriami vietos savivaldos institucijų vykdomoms švietimo, kultūros, sveikatos bei socialinės apsaugos programoms finansuoti, savivaldybių ūkiui plėtoti, savivaldybių institucijoms išlaikyti bei kitiems numatytiems poreikiams. Savivaldybės gali sudaryti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą (ne didesnį kaip 1 % patvirtintų savivaldybės biudžeto asignavimų sumos). Jo lėšos naudojamos tik toms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant ir tvirtinant savivaldybės biudžetą (pvz., ekstremalių situacijų padariniams likviduoti). Iš savivaldybių biudžetų likučio (jei jo nepakanka – iš savivaldybių biudžetų pajamų) sudaromos savivaldybių biudžetų apyvartos lėšos. Jos naudojamos specialiųjų programų nepanaudotų lėšų likučiams grąžinti ir savivaldybių tarybų nustatyta tvarka biudžeto lėšų stygiui dengti.
Biudžetų projektų rengimas, tvirtinimas ir vykdymas
Valstybės biudžeto projektą rengia Finansų ministerija, remdamasi valstybės įstatymais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis programomis, mokslinėmis ir techninėmis prognozėmis. Valstybės biudžeto projekte nurodoma bendroji pajamų suma ir jų pasiskirstymas pagal mokesčių (pajamų) rūšis, bendroji išlaidų (asignavimų) suma ir jų paskirstymas ministerijoms, žinyboms, įmonėms ir įstaigoms, apskritims, išskiriant socialines ir ekonomines programas. Asignavimai paskirstomi į paprastąsias (valstybinių institucijų ir įstaigų funkcionavimui ir programų vykdymui) ir nepaprastąsias (ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti bei valstybės rezervams sudaryti) išlaidas. Kartu pateikiamas bendrosios asignavimų sumos paskirstymas pagal funkcinę klasifikaciją (ekonominėms veikloms), apyvartos lėšų suma.
Vyriausybė atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos (prieš tai jį pateikia svarstyti Lietuvos savivaldybių asociacijai). Projekte nurodoma bendra valstybės biudžeto pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis, įmokų į valstybės biudžetą, išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas, skiriamų specialiosioms programoms finansuoti, paskirstymas pagal asignavimų valdytojus, bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, jų paskirstymas pagal biudžetines įstaigas programoms įgyvendinti, grynojo skolinimosi limitas, biudžetiniais metais pasirašomų valstybės garantijų limitas, savivaldybių biudžetams skiriamų dotacijų sumos, bendrosios dotacijos kompensacijų sumos, savivaldybių skolinimosi limitai, gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į nacionalinį biudžetą.
Įstatymą Seimas turi patvirtinti ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios. Laiku nepatvirtinus biudžeto, asignavimai metų pradžioje kiekvieną mėnesį iki biudžeto patvirtinimo negali būti didesni kaip 1/12 praėjusių metų biudžeto atitinkamų asignavimų (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo programas, kurioms asignavimai pervedami pagal sudarytas sutartis). Kartu tvirtinama Valstybės investicijų trejų metų programa (pagal investavimo sritis), Privatizavimo fondo (į jį pervedamos valstybinių objektų privatizavimo lėšos), Rezervinio (stabilizavimo) fondo (jis skirtas valstybės finansų sistemos stabilumui užtikrinti), Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo sąmatos bei rezoliucija dėl trejų metų prognozuojamų nacionalinio biudžeto rodiklių.
Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi Seimo patvirtintais valstybės ir savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais (įskaitant surinkto gyventojų pajamų mokesčio dalį, pervedamą į savivaldybės biudžetą kiekvienoje savivaldybėje, ir valstybės dotacijų savivaldybėms dydžius), ir teikia juos savivaldybių taryboms tvirtinti. Apsvarstytas biudžetas tvirtinamas (per 2 mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo Seime) savivaldybės tarybos sprendimu, kuriame nurodoma bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis, bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams. Patvirtintus biudžetus savivaldybių administracijų direktoriai pateikia Finansų ministerijai. Savivaldybei laiku nepatvirtinus savo biudžeto, lėšos iš valstybės biudžeto laikinai (iki savivaldybės biudžeto patvirtinimo) jai nepervedamos.
Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė, valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą – Finansų ministerija per Lietuvos kredito įstaigas. Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai, savivaldybių biudžetų kasos operacijų vykdymą – savivaldybių administracijos per Lietuvos kredito įstaigas. Valstybės biudžeto vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų – savivaldybių kontrolieriai (kontrolierių tarnybos). Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų įsipareigojimai, atliekamas biudžeto tikslinimas. Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos naudojamos valstybės biudžeto apyvartos lėšoms papildyti ir savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, savivaldybių biudžetų viršplaninės pajamos (atmetus viršplanines pajamas, skirtas kitoms savivaldybių negautoms pajamoms dengti) skirstomos savivaldybių tarybų sprendimu.
Lietuvos biudžetinės sistemos istorinė raida
1490 Lietuvoje buvo parengta sąmata, kiek valstybėje surinkta ir suvartota medaus. 15 a. pabaigoje–16 a. iš sričių valdytojų buvo reikalaujama teritorinių sąmatų. Sistemingesnės ir išsamesnės sąmatos pradėtos sudarinėti 17 amžiuje. Speciali komisija sudarydavo valstybės pajamų ir išlaidų planą – iždo skaičiaus sumarijų. Vėliau išlaidas pradėta skirstyti atskirais straipsniais. 1775 valstybės išlaidos buvo skirtos (iš viso 11 mln. auksinų): valdovui karaliui, Nuolatinei Tarybai, maršalo, kanclerio, karo, iždo departamentams, įvairiems reikalams (paprastiesiems ir nepaprastiesiems).
Po Pirmojo pasaulinio karo pirmasis valstybės biudžetas parengtas 1919, remiantis daugiausia prieškariniais Rusijos imperijos įstatymais. 1919–1940 Lietuvos Respublikos biudžeto sistemą sudarė savarankiški valstybės ir savivaldybių (miestų, apskričių ir valsčių) biudžetai. 1919–1920 biudžetą tvirtindavo Valstybės Taryba, 1920–1927 – Seimas, 1928–1939 – Prezidentas. 1919–1939 valstybės biudžetas buvo subalansuotas (tik 1920 buvo 1,1 mln. auksinų deficitas). 1923–1939 biudžeto pajamos padidėjo nuo 166 mln. iki 362 mln. litų: tiesioginiai mokesčiai sudarė 33–59 mln. litų, netiesioginiai mokesčiai – 64–130 mln. litų. 1939 biudžeto išlaidos sudarė 356,5 mln. litų (krašto apsaugai teko 23,2 %, valdymo aparatui išlaikyti – 11 %, pradinėms mokykloms – 6,5 %, socialiniam aprūpinimui – 2,4 %, sveikatos apsaugai – 1 %). 1945–89 LSSR valstybės biudžetas buvo sudėtinė SSRS valstybės biudžeto dalis. Jį sudarė respublikinis ir vietos (rajonų, miestų bei apylinkių) biudžetai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990–1992 biudžeto pajamos ir išlaidos klasifikuotos pagal SSRS biudžeto pavyzdį. 1992 pabaigoje pagal Tarptautinio valiutos fondo metodiką parengta ir nuo 1993 taikoma nauja valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija.
1 lentelėje parodytos Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamos ir išlaidos 2002–2018, 2 lentelėje – Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamos 2022, 3 lentelėje – Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai pagal valstybės funkcijas 2023.
1
2
3
Nuo 2004 Lietuvos nacionalinis biudžetas yra eurointegracinis – jame susilieja Lietuvos ir Europos Sąjungos pinigų srautai (2004 Lietuvos nacionalinis biudžetas iš Europos Sąjungos gavo 1390 mln. litų, 2010 – 5345 mln. litų, 2014 – 6515 mln. litų, 2018 – 1984 mln. eurų; Lietuva 2004 į Europos Sąjungos biudžetą sumokėjo 412 mln. litų, 2010 – 1190 mln. litų, 2014 – 1352 mln. litų, 2018 – 412 mln. eurų).
2024 planuojamos valstybės biudžeto pajamos – 16 978,62 mln. eurų (iš jų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų – 2486,95 mln. eurų). Daugiausia pajamų numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (6647,0 mln. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (2843,8 mln. eurų), akcizų (1859,7 mln. eurų), pelno mokesčio (1810,6 mln. eurų). Planuojami asignavimai sudarys 20 613,1 mln. eurų. Socialinei apsaugai planuojama skirti 5765,3 mln. eurų, švietimui – 2818,8 mln. eurų, sveikatos apsaugai (įskaitant asignavimus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui) – 1480,99 mln. eurų, poilsio, kultūros ir religijos sritims – 496,4 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 1092,3 mln. eurų, gynybai – 2298,7 mln. eurų, ekonomikai – 3587,1 mln. eurų ir kita. Planuojama, kad savivaldybių biudžetų pajamos 2024 sudarys 3641,2 mln. eurų, asignavimai – 5946,3 mln. eurų.
2470
2434
830
-biudžetas; -nacionalinis biudžetas; -Lietuvos biudžetas; -Lietuvos valstybės biudžetas; -Lietuvos savivaldybių biudžetai