Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Lietuvõs nacionãlinis dails muziẽjus yra Vilniuje.

Fondai, struktūra

Fondus sudaro: 16 a.–21 a. Lietuvos ir užsienio šalių vaizduojamosios dailės (daugiau kaip 77 000 kūrinių), taikomosios dailės (daugiau kaip 100 000 eksponatų), lietuvių liaudies meno (daugiau kaip 25 000 eksponatų) rinkiniai.

Muziejaus padaliniai Vilniuje: Vilniaus paveikslų galerija (įkurta 1956, veikė Vilniaus katedroje; nuo 1994 veikia Chodkevičių rūmuose), P. Gudyno restauravimo centras (nuo 1979; nuo 1946 veikė restauravimo dirbtuvės), Taikomosios dailės ir dizaino muziejus (įsteigtas 1987 atstatytuose Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo rūmuose), Nacionalinė dailės galerija, Radvilų rūmų muziejus (J. Radvilos rūmuose, nuo 1996), Šiuolaikinės dailės informacijos centras (nuo 2000, buvęs Soroso šiuolaikinio meno centras), Vytauto Kasiulio dailės muziejus (atidarytas 2013 buvusio LSSR revoliucijos muziejaus pastate); t. p. Palangos gintaro muziejus (įsteigtas 1963 Tiškevičių rūmuose), Prano Domšaičio galerija (įkurta 1970), Laikrodžių muziejus (įkurtas 1984; abu Klaipėdoje), Pamario galerija Juodkrantėje (1982–2006 Juodkrantės parodų salė). Muziejus renka, saugo, tiria ir restauruoja kūrinius, rengia parodas, konferencijas, vykdo švietimo programas, leidžia katalogus ir leidinius apie dailę (Lietuvos dailės muziejaus metraštis, nuo 1996). Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narys (nuo 1995).

Istorija

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus administracinis pastatas

Muziejus įkurtas 1941 Vilniaus miesto muziejaus (įkurtas 1933) pagrindu. Fondus sudarė kūriniai, paveldėti iš to muziejaus, Lietuvių mokslo draugijos, įsigyti iš nacionalizuotų dvarų, įstaigų kolekcijų, supirkti iš privačių asmenų. Per II pasaulinį karą dalis eksponatų buvo išvežta, sunaikinta arba sugadinta. 1941 muziejus reorganizuotas į Vilniaus valstybinį dailės muziejų, nuo 1966 – LSSR valstybinis dailės muziejus, nuo 1990 – Lietuvos dailės muziejus. 1964–92 muziejui priklausė Teatro ir muzikos muziejus, 1975–91 – Visų Šventųjų bažnyčia (joje veikė Liaudies meno muziejus), 1978–95 – Verkių rūmų ekspozicija (visi Vilniuje), 1990–97 – Renavo rūmai (dabar Mažeikių muziejaus padalinys), 1995–97 – Paežerių dvaras (dabar Vilkaviškio krašto muziejus). 1966–70 leido tęstinį leidinį Muziejai ir paminklai.

Direktoriai

Direktoriai: A. Valeška (1940–44), L. Karsavinas (1944–49), B. Petrauskas (1949–50), T. Filipaitis (1950–53), P. Gudynas (1953–79), R. Budrys (1979–2019), A. Gelūnas (nuo 2019).

L: Lietuvos TSR dailės muziejus Vilnius 1971.

2646