Lietuvõs naudngieji augala, aliejiniai, dažiniai, dekoratyviniai, maistiniai, medieniniai, prieskoniniai, vaistiniai ir kiti augalai.
Maistiniai augalai
Lietuvoje savaime auga apie 120 rūšių maistinių augalų. Didžiausią reikšmę turi valgomus vaisius vedantys augalai (pvz., paprastoji mėlynė, paprastoji avietė, paprastoji bruknė). Rečiau maistui vartojami kiti augalų vaisiai (pvz., miškinės obels, paprastojo šermukšnio, paprastojo putino). Kartais kaip daržovės valgomi laukinių augalų lapai (pvz., didžiosios dilgėlės, paprastosios garšvos, paprastosios kiaulpienės). Lietuvoje auginami daugiau kap 200 rūšių kultūriniai maistiniai augalai. Kai kurie auginami pramoniniu mastu (pvz., kviečiai, rugiai, bulvės, grikiai), soduose (pvz., obelys, kriaušės, vyšnios, serbentai), daržuose (pvz., pupelės, svogūnai, česnakai, špinatai).
paprastoji garšva
paprastoji bruknė
Prieskoniniai augalai
Lietuvoje savaime auga apie 50 rūšių, bet reikšmingais laikomi maždaug 20 rūšių augalai. Dažniausiai prieskoniams naudojamos paprastųjų kmynų, dirvinių čiužučių sėklos, paprastųjų kadagių kankorėžiai, valgomųjų krienų ir vaistinių šventagaršvių šaknys bei lapai, juodųjų serbentų lapai, keturbriaunių čiobrelių ir paprastųjų raudonėlių žolė. Prieskoniams t. p. naudojami paprastasis apynys, kvapioji stumbražolė, kvapusis lipikas, baltažiedis barkūnas. Dauguma Lietuvoje auginamų prieskoninių augalų introdukuoti ir auginami daržuose, pvz., paprastasis krapas, daržinis dašis, sėjamoji kalendra, sėjamoji petražolė.
dirvinė čiužutė
baltažiedis barkūnas
Aliejiniai augalai
Lietuvoje savaime auga daugiau kaip 10 rūšių. Daugiausia kokybiškų aliejų (iki 80 %) susikaupia paprastojo lazdyno riešutų branduoliuose. Daug aliejų yra mažalapės liepos, dirvinio garstuko, paprastojo ežeinio, trikertės žvaginės sėklose. Aliejaus išspaudžiama iš auginamų kultūrinių augalų (pvz., sėjamųjų linų, rapsų).
rapsų laukas
Eterinių aliejų augalai
Lietuvoje eterinius aliejus savaime kaupia apie 20 rūšių augalų. Tai – kartusis kietis, vaistinė šventagaršvė, keturbriaunis ir paprastasis čiobreliai, vaistinė ramunė, plaukuotasis beržas. Daug eterinių aliejų sukaupia kai kurie auginami augalai, pvz., pipirinė ir šaltoji mėtos, tikroji levanda, kvapusis šalavijas.
tikroji levanda
šaltoji mėta
Nektaringieji augalai
Lietuvoje nektaringųjų augalų aptinkama apie 200 rūšių. Daugiausia nektaro išskiria mažalapė liepa (250–1000 kg/ha), siauralapis gaurometis (300–400 kg/ha), baltažiedis ir geltonžiedis barkūnai (200–600 kg/ha), šilinis viržis (iki 200 kg/ha). Daug nektaro būna čiobrelių, kiaulpienių, dobilų, šalpusnių, usnių, šermukšnių, bruknių, gluosnių ir karklų žieduose. Pagal žydėjimo laiką nektaringieji augalai skirstomi į pavasarinius, vasarinius ir rudeninius. Kai kurių rūšių introdukuoti nektaringieji augalai, pvz., bitinė facelija, sirinis klemalis, vaistinė agurklė, auginami prie bitynų.
bitinė facelija
siauralapis gaurometis
Vaistiniai augalai
paprastoji kraujažolė
Lietuvoje naudojami daugiau kap 460 rūšių savaiminiai ir auginami vaistiniai augalai. Augančius laukinius vaistinius augalus pagal jų biologines savybes ir žaliavos išteklius galima suskirstyti į 3 grupes. Prie pirmosios grupės priskiriami visoje šalyje paplitę ir įvairiose buveinėse augantys vaistiniai augalai, pvz., paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium), šilinis viržis (Calluna vulgaris), paprastoji žemuogė (Fragaria vesca). Šių augalų žaliavą renkant gamtoje ir racionaliai naudojant išteklius laukinėms jų populiacijoms pavojus negresia. Antrąją vaistinių augalų grupę sudaro tokios rūšys, kurios įsikuria tik tam tikro tipo buveinėse, todėl jų ištekliai nedideli, pvz., miltinė meškauogė (Arctostaphyllos uva-ursi), paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis). Šios grupės augalus gamtoje galima rinkti gana ribotai.
Trečiąją grupę sudaro vaistiniai augalai, kurių ištekliai gamtoje maži arba labai maži. Tai – dažniausiai tik vieno ar kelių tipų buveinėse įsikuriantys, aplinkos pokyčiams jautrūs augalai, pvz., kalninė arnika (Arnica montana), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), paprastasis amalas (Viscum album). Šios grupės 33 rūšių vaistiniai augalai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Gamtoje rinkti jų žaliavą draudžiama.
tamsioji plautė
Vaistiniai augalai kaupia labai daug įvairių biologiškai aktyvių junginių (alkaloidų, glikozidų, raugų). Veikliosios medžiagos kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse. Vaistams dažniausiai naudojamos tos dalys, kur augalai sukaupia daugiausia veikliųjų medžiagų. Pvz., paprastojo šalpusnio (Tussilago farfara), didžiosios dilgėlės (Urtica dioica) vaistinei žaliavai renkami lapai, mažalapės liepos (Tilia cordata), vaistinės ramunės (Matricaria recutita) – žiedai ir žiedynai, vaistinio pataiso (Lycopodium clavatum) – sporos, paprastojo ąžuolo (Quercus robur), paprastojo šaltekšnio (Frangula alnus) – žievė. Vaistiniai augalai arba jų dalys renkamos tuo metu, kai jose daugiausia veikliųjų medžiagų. Pumpurai dažniausiai renkami anksti pavasarį, kol dar nepradėjo skleistis, šaknys ir šakniastiebiai – vėlai rudenį, žolė – augalui žydint, lapai – jiems išaugus. Vaisiai renkami tada, kai sunoksta arba pasiekia tam tikrą brandą.
Ūkiuose išauginti vaistiniai augalai sudaro tik 5 % visos farmacijos pramonėje naudojamos žaliavos. Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenimis, pramoninių vaistinių augalų auginimu užsiima tik 0,3 % ūkininkų. Daugiausia auginami paprastasis kmynas, vaistinis valerijonas, vaistinė medetka, vaistinė ramunė.
vaistinė ramunė
miltinė meškauogė
Pašariniai augalai
Lietuvoje pašarinių augalų auga apie 100 rūšių. Didžiausią dalį sudaro miglinių šeimos pašariniai augalai, pvz., paprastosios šunažolės, pievinės miglės, pašariniai motiejukai. Dėl susikaupusių baltymų kaip pašariniai vertinami pupinių šeimos augalai, pvz., baltieji ir raudonieji dobilai, siauralapiai vikiai, geltonžiedės ir mėlynžiedės liucernos. Naminiai paukščiai dažnai lesinami žąsinių sidabražolių, baltųjų balandų, paprastųjų garšvų ir kitų augalų lapais. Lietuvoje auginami apie 30 rūšių introdukuoti pašariniai augalai, pvz., gausiažiedės svidrės, sėjamieji esparcetai.
paprastoji šunažolė
Dažiniai augalai
Lietuvoje dažinių augalų auga apie 120 rūšių. Augalų dažai naudojami kosmetikos ir maisto pramonėje.
paprastoji gervuogė
paprastasis erškėtis
Įvairiems audiniams ir odoms dažyti dažniausiai buvo naudojama paprastųjų ąžuolų, baltalksnių, blindžių, juodalksnių žievė, karpotųjų ir plaukuotųjų beržų, paprastųjų gervuogių, paprastųjų ievų lapai, paprastųjų erškėčių, paprastųjų mėlynių vaisiai, geltonžiedžių barkūnų, triskiaučių lakišių, kanapinių kemerų, žąsinių sidabražolių žolė, paprastųjų gervuogių, valgomųjų rūgštynių, miškinių sidabražolių šaknys ir šakniastiebiai. Iš didžiųjų dilgėlių lapuose esančio chlorofilo gaminami žali maistiniai dažai.
Rauginiai augalai
Lietuvoje rauginių augalų savaime auga apie 50 rūšių. Daugiausia raugų susikaupia gluosnių ir karklų (6–20 %), eglių (7–12 %) žievėje, miškinių sidabražolių (iki 30 %), paprastųjų gyvatžolių (15–25 %) šakniastiebiuose, pelkinių vingiorykščių (9–15%) žolėje, miltinių meškauogių (10–25 %) lapuose. Kaip rauginiai augalai buvo bandomi introdukuoti tianšaninės rūgštynės, rauginiai ir skėstašakiai akonogonai.
miškinė sidabražolė
Medieniniai augalai
Lietuvoje savaime auga apie 40 rūšių medieniniai augalai. Labiausiai paplitę yra paprastoji pušis, paprastoji eglė, paprastasis ąžuolas, plaukuotasis ir karpotasis beržai, baltalksnis, juodalksnis, paprastasis uosis, drebulė. Menkos kokybės mediena dažniausiai naudojama kurui. Smulkiems dirbiniams, įrankių rankenoms ir drožiniams gaminti naudojama paprastojo kadagio, europinio ožekšnio, paprastojo lazdyno, miškinės obels ir kitų mediena. Iš lanksčių karklų vytelių pinami krepšiai, baldai. Lietuvoje auginama apie 100 rūšių introdukuotų medieninių augalų, bet dauguma tik dekoratyviniuose želdynuose (pvz., raudonasis ąžuolas, didžioji pocūgė).
paprastoji pušis
paprastasis klevas
Dekoratyviniai augalai
Lietuvoje savaime auga apie 160 rūšių dekoratyvinių augalų. Dažniausiai gėlynuose auginami gražiai žydintys augalai, pvz., paprastasis sinavadas, miškinė lelija, paprastoji pakalnutė. Dar auginami sausrai atsparūs, žemaūges vejas sudarantys augalai, pvz., šilinė perkūnropė, siauralapis ir aitrusis šilokai. Parkuose, prie sodybų, pakelėse auginama daug vietinių dekoratyvių medžių ir krūmų, pvz., paprastasis klevas, mažalapė liepa, paprastasis kadagys, raudonoji sedula.
siauralapis šilokas
Nuodingieji augalai
Lietuvoje savaime auga apie 120 rūšių nuodingųjų augalų. Visose augalo dalyse nuodingus junginius kaupia dėmėtoji mauda, nuodingoji šunpetrė, paprastoji pakalnutė, nuodingasis vėdrynas, šlakinė kregždūnė.
Daug nuodų šaknyse ar šakniastiebiuose sukaupia nuodingoji nuokana, kelminis papartis, sėklose – juodoji drignė, paprastoji durnaropė, vaisiuose – keturlapė vilkauogė, paprastasis žalčialunkis, vaistinė baltašaknė, paprastasis karklavijas.
Lietuvoje auginami apie 200 rūšių introdukuoti nuodingieji augalai, dauguma jų – dekoratyviniai. Ypač nuodingi yra rudeninis vėlyvis, vaistinė šunvyšnė, baltasis čemerys, europinis kukmedis.
vaistinė baltašaknė
paprastoji durnaropė
849