Lietuvos naudingosios iškasenos

Lietuvõs naudngosios škasenos

Lietuvoje aptinkama visiems geologiniams laikotarpiams priskiriamų naudingųjų iškasenų. Daugiausia jų susikaupė devono, permo, kreidos, kvartero periodo uolienose.

Tai – žvyras, smėlis, monomineralinis kvarcinis smėlis, molis, durpės, klintis, dolomitas, anhidritas, opoka, gipsas, kreidos mergelis, gėlavandenė klintis, sapropelis, akmens druska, gintaras, glaukonitas, granitas, nafta, gėlas bei mineralinis vanduo ir kitos. Dalis naudingųjų iškasenų yra eksploatuojama (Lietuvos eksploatuojamos naudingosios iškasenos); dar Lietuvos neeksploatuojamos naudingosios iškasenos. Gamtinį naudingųjų iškasenų potencialą sudaro išžvalgyti ir prognoziniai ištekliai. Detaliai išžvalgyti ištekliai – tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekis, kokybė, technologinės savybės, hidrogeologinės, kasybos ir slūgsojimo sąlygos yra ištirtos pakankamai, kad būtų galima sudaryti naudojimo projektą. Parengtinai išžvalgytų išteklių savybės ir slūgsojimo sąlygos ištirtos tiek, kad būtų galima atlikti pirminį poveikio aplinkai vertinimą ir apskaičiuoti ekonominę jų vertę.

Lietuvos kvartero naudingosios iškasenos

Prognoziniai ištekliai skirstomi į spėjamuosius ir aptiktuosius. Detaliai išžvalgytų telkinių išteklius galima vertinti kaip realų potencialą, o parengtinai išžvalgytus ir prognozinius – kaip ateities rezervą.

1

Lietuvos naudingąsias iškasenas 18 a. tirti pradėjo Vilniaus universiteto mokslininkai – J. E. Gilibert, R. Simonavičius.

Lietuvos prekvartero naudingosios iškasenos

L: Lietuvos žemės gelmių raida ir ištekliai 2004; Lietuvos Respublikos valstybinis naudingųjų iškasenų M 1:200 000 žemėlapis su aiškinamuoju raštu.

2477