Lietuvos neeksploatuojamos naudingosios iškasenos

Lietuvõs neeksploatúojamos naudngosios škasenos, anksčiau kastos arba numatomos kasti ateityje naudingosios iškasenos (Lietuvos naudingosios iškasenos): akmens druska, anhidritas, geležies rūda, gėlavandenė klintis, gipsas, gintaras, glaukonitas, kreidos mergelis.

Akmens druska

1972–82 naftos paieškiniuose gręžiniuose atlikti geofizikiniai (elektrinio karotažo) tyrimai parodė, kad Lietuvos vakarinėje dalyje (Šilutės ir Šilalės rajonų savivaldybių teritorijose), viršutinio permo Priegliaus svitos nuogulose, turėtų būti akmens druskos išteklių, bet Baltarusijoje ir Ukrainoje buvo pigiai išgaunama daug šios žaliavos, todėl vykdyti druskos paiešką bei žvalgybą tuomet nebuvo prasmės. Šaliai atkūrus nepriklausomybę 1995 spėjamajame Usėnų akmens druskos paplitimo plote buvo išgręžti 2 gręžiniai. Nustatyta, kad Usėnų telkinys yra lėkšto kupolo formos, didžiausias nustatytas druskos klodo storis kupolo centrinėje dalyje siekia 56,5–69,0 m, o tikėtinas – iki 75 m, kupolo skliautas slūgso 459–467 m gylyje nuo žemės paviršiaus (apskaičiuoti ištekliai – 545 mln. tonų). Tikėtina, jog akmens druskos dar yra (350–380 m gylyje) Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje Gorainių ir Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje Pajūrio bei Žvilių plotuose.

Anhidritas

Anhidritas paplitęs Lietuvos pietinėje ir pietvakarinėje dalyse, jo klodas (pagal susidarymo amžių priskiriamas viršutinio permo Priegliaus svitai), siekiantis nuo keliolikos iki 90 m, slūgso 150–650 m gylyje ir gelmėja pietvakarių ir vakarų kryptimis. Lietuvoje išžvalgytas Pagirių anhidrito telkinys, esantis į pietvakarius nuo Garliavos. Čia anhidritas slūgso vidutiniškai 305 m gylyje, klodo storis 33–35 metrai. Pagirių telkinio (ir visos Lietuvos) anhidrito prognoziniai ištekliai gali siekti kelis milijardus tonų, nes klodas išplitęs daugiau kaip 10 000 km² plote ir yra kelių dešimčių metrų storio.

Geležies rūda

Geležies rūdos klodai Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje buvo aptikti 1973–76 atliekant kristalinio pamato kartografavimo darbus. Rūdos telkiniai slūgso po nuosėdine danga kristalinio pamato uolienose. Lietuvoje yra vienintelis parengtinai išžvalgytas geležies rūdos telkinys. Jį sudaro 7 atskiri 4,2–141,9 m (dažniausiai 10–50 m) storio kūnai, vienas nuo kito atskirti nerūdinių uolienų intervalų. Stambiausia magnetito sankaupa yra apie 0,5 km skersmens, ji 60–70° kampu nyra į žemės gelmes. Rūdos klodo kraigas slūgso 360 m, padas – 900–1000 m gylyje. Rūdoje, be magnetito, aptikta sulfidų – pirito, chalkopirito, nerūdinių mineralų – serpentino, flogopito, talko, kalcito, chlorito, špinelės.

Gėlavandenė klintis

Jos sankaupų ir išžvalgytų telkinių daugiausia yra Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Trakų, Varėnos, Prienų, Kauno, Alytaus, Lazdijų, Vilkaviškio, Plungės rajonų savivaldybių ir Marijampolės savivaldybės teritorijose. 20 a. viduryje įvairaus detalumo lygiu buvo ištirta apie 500 telkinių, kurių bendri ištekliai sudarė apie 15 mln. m³. Nemažai telkinių buvo iškasta, bet pasikeitus ekonominėms sąlygoms ir telkinių eksploatacijai dėl įvairių priežasčių tapus nerentabiliai, nedidelius gėlavandenės klinties telkinius nustota eksploatuoti. Šiuo metu perspektyvūs yra tik 3 detaliai išžvalgyti telkiniai: Viešintos (Anykščių rajono savivaldybės teritorija), Gineitiškės (Trakų rajono savivaldybės teritorija), Minikiai (Ukmergės rajono savivaldybės teritorija).

Gipsas

Gipso aptinkama silūro bei apatinio ir vidurinio devono storymėse, kur jis sudaro smiltainių cementą ir sluoksnelius. Daugiausia gipso susikaupė viršutinio devono franio aukšto Tatulos svitos bei viršutinio permo Priegliaus svitų storymėse. Iki 46 m storio Tatulos svitos uolienos, tiesiogiai po kvartero nuogulomis, arti žemės paviršiaus, aptinkamos tik Lietuvos šiaurėje, 12–20 km pločio ruožu, besitęsiančiu nuo Nemunėlio Radviliškio per Biržus, Pasvalį iki Kėdainių. Gipsas dėl sedimentacijos sąlygų ypatybių, ledynų egzaracijos, aktyvaus karstinio proceso aptinkamas lopais, luistais. 1940–83 buvo išžvalgyti keli viršutinio devono Tatulos svitos gipso telkiniai: Naciūnai, Karajimiškis, Kirdonys (Biržų rajono savivaldybės teritorija) bei Pasvalys, Rimkūnai I, Rimkūnai II (Pasvalio rajono savivaldybės teritorija). Vėliau įvertinus, kad visuose telkiniuose yra palyginti stora danga, ištekliai nedideli, eksploatacijos sąlygos sudėtingos, o pradėjus gipso gavybą telkinių apylinkėse bei visame regione labai suaktyvėtų karstiniai procesai, viršutinio devono Tatulos svitos gipso eksploatacija pripažinta netikslinga ir pavojinga aplinkai.

Lietuvos pietvakariuose dideli gipso ištekliai žinomi viršutinio permo Priegliaus svitos nuogulose. Šių uolienų išplitimo šiaurinė riba yra šiek tiek šiauriau Klaipėdos–Kauno ruožo, rytinė – iki 40 km nutolusi į rytus nuo Prienų, pietuose tęsiasi šiauriau Alytaus ir šiek tiek piečiau Vištyčio. Priegliaus svitos sulfatinė storymė gelmėja pietvakarių kryptimi, jos kraigas ties Pagėgiais yra apie 500 m, ties Vištyčiu – daugiau kaip 700 m gylyje. Permo gipsas yra detaliai išžvalgytas Pagirių anhidrito telkinyje, kur ši uoliena slūgso aukščiau ir žemiau anhidrito sluoksnio. Gipso sluoksnio vidutinis storis 4,5–9,1 metro. Detaliai išžvalgyti gipso ištekliai sudaro 23,3 mln. tonų. Visoje Lietuvoje permo Priegliaus svitos viršutinis gipso sluoksnis sudaro 15–30 % bendro sulfatų klodo storio, todėl jo ištekliai gali siekti daugiau kaip 100 mlrd. t, o Kauno–Prienų ruože, kur jie yra arčiausiai žemės paviršiaus – keliasdešimt milijardų tonų.

Gintaras

20 a. antroje pusėje buvo atliktos gintaro telkinių paieškos Klaipėdos ir Šilutės rajono savivaldybių teritorijose bei Kuršių mariose. Telkinių nerasta, bet gauta vertingos geologinės informacijos. Vėliau gintaro buvo rasta gilinant Klaipėdos laivų statyklos akvatoriją bei įrengiant tarptautinę laivų perkėlą Klaipėda–Mukranas. 1992–94 Kuršių mariose buvo parengtinai išžvalgytas Juodkrantės gintaro telkinys ir ištirti 4 prognoziniai plotai, iš kurių vienas šliejasi prie išžvalgyto telkinio. Juodkrantės gintaro telkinyje (plotas apie 82 ha) parengtinai išžvalgyti ištekliai (112 t) skaičiuoti tik įvertinant daugiau kaip 5 mm skersmens gintaro gabaliukus. Naudingojo sluoksnio vidutinis gintaringumas – apie 81 g/m³. Kuršių marių gylis virš telkinio 0,7–4,5 m, gintaringas sluoksnis slūgso po vidutiniškai 1,8 m storio jaunesnių nuogulų danga. Gintaringo sluoksnio vidutinis storis 1,7 metro. Vyrauja 5–10 mm (apie 32 % randamo gintaro svorio) ir 20–40 mm (apie 32 %) skersmens gintaro gabaliukai.

Glaukonitas

Glaukonito gausių nuogulų randama vendo, kambro, ordoviko, silūro, ypač dažnai – apatinės kreidos bei paleogeno sistemų terigeninėse nuogulose. Perspektyviausi glaukonito paieškoms plotai yra Lietuvos vakaruose, apatinės kreidos cenomanio storymėje, siekiančioje 55 metrus. Ši storymė slūgso maždaug 60–130 m gylyje. Spėjami prognoziniai glaukonito ištekliai gali sudaryti apie 1 mlrd. tonų. Kreidos sistemos glaukonitinio priesmėlio luistai kvartero storymėje fiksuoti Šventosios (Neries baseinas) žemupyje, Neries, Nemuno, Merkio slėniuose. 2003 Lietuvoje buvo tik 1 parengtinai išžvalgytas Juodžių glaukonitinio priesmėlio telkinys (Vilniaus rajono savivaldybės teritorija). Glaukonitinis priesmėlis slūgso po kreidos mergelio ištekliais.

Kreidos mergelis

Daugiausia kreidos mergelio rasta Jurbarko, Šakių ir Varėnos, mažiau – Vilniaus, Kauno ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose. Telkiniai yra netoli žemės paviršiaus slūgsančiose kreidos sistemos nuogulose arba jų luistuose kvartero storymėje. Detaliai išžvalgyti 7 telkiniai; kreidos mergelio ištekliai sudaro 8,06, parengtiniai išžvalgyti – 3,3, prognoziniai – 23,7 mln. m³; daugiausia yra Jurbarko ir Varėnos rajonų savivaldybių teritorijose. Iki 2014 kreidos mergelis buvo kasamas tik Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Juodžių telkinyje; išteklių likutis 52 000 t (2003). Žaliava naudojama rūgštiems dirvožemiams kalkinti. 2020 išgauta 4 tūkst. m³ kreidos mergelio.

L: Lietuvos žemės gelmių raida ir ištekliai 2004; Lietuvos Respublikos valstybinis naudingųjų iškasenų M 1:200 000 žemėlapis su aiškinamuoju raštu.

2477