Lietuvõs operètė

J. Strausso operetės Vienos kraujas spektaklis Kauno muzikiniame teatre (1968; Grafienė Cedlau – D. Dirginčiūtė, Ministras Pirmininkas – V. Blažys; režisierius P. Mägi, dirigentas S. Domarkas, dailininkas E. Renteris)

Lietuvoje 18 a. buvo kuriami ir statomi muzikiniai veikalai, turintys operetės bruožų (J. D. Hollando Agotėlė, arba Pono atvykimas). 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje Vilniuje rodyti J. Offenbacho, A. Ch. Lecocqo, Hervé, R. Planquette’o, J. Strausso (sūnaus), K. Millöckerio, E. von Suppé, C. A. J. Zellerio ir kitų kompozitorių operečių spektakliai. 19 a. pradžioje pirmąsias lietuvių operetes sukūrė (ir statė su muzikos mėgėjais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Sankt Peterburge, Kaune) M. Petrauskas (Kaminkrėtys ir malūnininkas 1903, vėliau Adomas ir Ieva, Gegužės pirmoji, Consilium facultatis, Tarnaitė pamokė, Vargonininko vestuvės; iš viso 17); šios operetės nedidelės meninės vertės, kai kurios jų prancūzų ar lenkų operečių perdirbiniai. A. Kačanauskas sukūrė operetę Jaunoji našlelė (pastatyta 1908 Rygoje).

Operečių parašė A. Belazaras (Auksinės marios 1955), J. Gaižauskas (Ramunė 1962), B. Gorbulskis (Meilė ir skarda 1959, Laikas pamilti, Naujametinis karnavalas, abi 1965, Trys vakarai 1967, Don Žuanas, arba Meilė geometrijai 1969, Adomas nenori būti Adomu 1982), G. A. Kuprevičius (Kipras, Fiodoras ir kiti 2003). B. Gorbulskio operetėse sėkmingai sprendžiama šio žanro tradiciškumo ir novatoriškumo klausimas: šalia tradicinių kupletinės dainos formų dažnai vartojami sudėtingesnės struktūros vokaliniai ir instrumentiniai epizodai, daug dėmesio skiriama operetės dramaturgijai, išradingai naudojamos orkestro spalvos. Operetės statomos Kauno muzikiniame teatre, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Klaipėdos muzikiniame teatre, Panevėžio muzikiniame teatre. Nuo 2002 Kaune rengiamas tarptautinis festivalis Operetė Kauno pilyje.

F. Leháro operetės Linksmoji našlė spektaklis Kauno muzikiniame teatre (2008; centre Hana – N. Vilkanauskaitė; režisierius G. Žilys, dirigentas J. Geniušas, dailininkė V. Idzelytė, © LATGA, 2020, choreografas D. Salimbajevas)

L: J. Gaudrimas Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos Vilnius 1958; D. Palionytė Operetės / Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos Vilnius 1967; Lietuvos muzikos istorija (1883–1918) Vilnius 2002; V. Bakutytė Operetė Vilniuje: už ir prieš (XIX a. antroji pusė ir XX a. pradžia / Menotyra 2009 t. 16 nr. 12.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką