Lietuvõs paũkščiai
Paukščiai yra gausiausia ir plačiausiai Lietuvoje paplitusi sausumos stuburinių klasė. Paukščiai gyvena visuose natūraliuose ir urbanizuotuose kraštovaizdžiuose. Lietuvoje aptikta 401 rūšis (iki 2020). 21 a. 2 dešimtmetyje perėjo 225 paukščių rūšys (iš jų 16 rūšių labai retai), žiemojo 185 rūšys (84 rūšys retai). Nuo 20 a. antros pusės perinčių paukščių sudėtis keitėsi. Nustojo perėti žvyrė, labai retai dabar peri gyvatėdis, kilnusis erelis, didysis erelis rėksnys (ereliai). Pradėjo perėti 31 nauja paukščių rūšis. Nuo 1985 plačiai paplito didysis kormoranas, šių paukščių labai padaugėjo (kormoraniniai). Didėja perinčių gulbių giesmininkių populiacija (gulbės). Pradėjo perėti ir daugėja pilkųjų žąsų ir urvinių ančių (urvinės antys). Nuo 1987 pradėjo perėti jūrinis erelis, 2003 perinčių porų buvo 80, pastaraisiais metais – iki 150. Nuo 1962 plačiau išplito paprastasis kiras, šiek tiek vėliau pradėjo perėti sidabrinis kiras (kiriniai). Nuo 1959 išplito ir pagausėjo pietinių purplelių (karveliniai). Iš rytų plečiasi geltongalvės kielės (kieliniai) ir sodinės nendrinukės (nendrinukės) veisimosi arealas, nuo 1952 paplito remeza. Labai padidėjo svilikėlio populiacija.
baltasis gandras
baltieji gandrai
Ekologija
Skiriamos kelios ekologinės paukščių grupės. Miškų ir krūmynų paukščių yra apie 120 rūšių (bukutis, liputis, kikilis, pečialindos, musinukės, geniai, vanagai, pelėdos, slanka, jerubė), pelkių ir pievų paukščių – apie 20 rūšių (griciukai, perkūno oželis, gaidukas, kuolingos, dirvinis sėjikas, gervė, tetervinas, geltonoji kielė, pievinis kalviukas), laukų paukščių – apie 10 rūšių (dirvinis vieversys, kiauliukė, kurapka, putpelė, pievinė lingė, pelėsakalis), vandens paukščių – apie 60 rūšių (narai, kragai, kormoranas, kirai, žuvėdros, laukys, žuvininkas, antys, žąsys, gulbės). Per metus rūšinė sudėtis kinta.
Migracija
Pagal keičiamą buvimo vietą skiriami sėslūs, klajūnai ir migruojantys (traukiantys) paukščiai. Sėslūs paukščiai visus metus gyvena toje pačioje vietoje (naminis žvirblis, kuoduotoji zylė, bukutis, šarka, kurtinys, tetervinas, meletos, pietinis purplelis, naminė pelėda, didysis apuokas). Klajūnai paukščiai, išvedę vaikus, ieško palankesnių maitinimosi sąlygų, todėl klajoja įvairiomis kryptimis (kryžiasnapiai, didysis genys, kranklys, liputis, alksninukas, dagilis, geltonoji starta). Didelė dalis Lietuvos paukščių yra migruojantys, jie išskrenda žiemoti į kitas šalis ar net žemynus. Tikrieji artimi migrantai skrenda žiemoti į Vakarų Europą (dauguma ančių ir kragų, pempė, kirai, dirvinis vieversys, kielės). Tikrieji tolimi migrantai žiemoja Afrikoje (gandrai, šaukštasnapė antis, žuvininkas, gervė, žuvėdros, gegutė, kregždės, paprastoji medšarkė, devynbalsės).
pilkosios gervės prieš išskrisdamos į pietus būriuojasi raiste
pempė – pavasario pranašas
Į Lietuvą migruojantys paukščiai parskrenda kovo mėnesį: paprastasis suopis (pirmoje mėnesio pusėje), varnėnas, erelis rėksnys, pempė, dirvinis vieversys (mėnesio viduryje), baltasis gandras, pilkasis garnys, gervė, didysis baublys, pilkoji žąsis, perkūno oželis, laukys, keršulis, paprastasis griciukas, baltoji kielė (antroje mėnesio pusėje); balandžio mėnesį: ausytasis kragas, nendrinė lingė, paprastoji raudonuodegė, slanka (pirmoje mėnesio pusėje), upinis kirlikas, upinė žuvėdra, gegutė, šelmeninė kregždė, žalioji pečialinda, geltonoji kielė (antroje mėnesio pusėje); gegužės mėnesį: čiurlys, žalvarnis, langinė kregždė, volungė, sodinė ir rudoji devynbalsės, didžioji krakšlė, griežlė, paprastoji medšarkė. Riba tarp sėslių, klajūnų ir migruojančių paukščių yra sąlygiška. Dažniausiai migruoja tik rūšies šiaurinė populiacija, pietinė būna sėsli arba klajoja.
Būriai
Lietuvoje yra 18 paukščių būrių.
Nariniai paukščiai. 1 gentis – narai, 4 rūšys. Vidutinio dydžio ir stamboki vandens paukščiai. Tarp trijų priekinių pirštų yra plaukiojamoji plėvė. Gerai plaukioja ir nardo, sausumoje šliaužioja pilvu. Jaunikliai viščiukiniai. Juodakaklio naro kelios poros peri Rytų Lietuvos ežeruose.
Kraginiai paukščiai. 1 šeima, 5 rūšys. Vidutinio dydžio ir maži vandens paukščiai. Pirštai su plaukiojamosiomis skiautėmis. Gerai plaukioja ir nardo. Lizdas plūduriuoja vandenyje. Gausiausias ausuotasis kragas. Gyvena didesniuose vandens telkiniuose.
Irklakojiniai paukščiai. 3 šeimos, 6 rūšys. Kojų keturi pirštai sujungti plaukiojamąja plėve. Kormoraninių šeimõs 3 rūšys. Gyvena prie vandens. Nardo, minta žuvimi. Plaukiojant plunksnos peršlampa, nes neturi riebalinių liaukų. Didysis kormoranas sparčiai plinta, – jų daugiausia Kuršių nerijoje. Peri didelėmis kolonijomis, lizdus krauna medžiuose.
Gandriniai paukščiai. 3 šeimos, 13 rūšių. Kaklas, snapas ir kojos ilgi. Jaunikliai paukščiukiniai. Ibinių šeimos Į Lietuvą užklysta girnovė ir rudasis ibis (Plegadis falcinellus). Garninių šeimõs 8 rūšys. Vidutinio dydžio ir stambūs vandens pakraščių paukščiai. Skrisdami kaklą pritraukia prie kūno. Pilkasis garnys peri kolonijomis, medžiuose. Didysis baublys gyvena gausiai žoliniais augalais apaugusiuose vandenyse. Tuoktuvių balsas – labai garsus, duslus bumbsėjimas. Gandrinių šeimoje – 2 rūšys. Stambūs paukščiai. Plačiai paplitęs baltasis gandras. Sinantropinė rūšis, įsikuria žmogaus kaimynystėje. 2017 gyveno apie 13 000 porų. Lizdą krauna dideliuose medžiuose, ant pastatų stogų. Juodasis gandras gyvena dideliuose drėgnuose miškuose. Retokas. Vengia žmogaus kaimynystės. Lizdas būna dideliuose medžiuose.
pilkasis garnys
Flaminginiai paukščiai. 1 retai užskrendanti rūšis – paprastasis flamingas (flamingai).
Žąsiniai paukščiai. 1 šeima – antinių, 41 rūšis. Vidutinio dydžio ir dideli vandens paukščiai. Snapas suplotas. Kojų 3 pirštai sujungti plaukiojamąja plėve. Jaunikliai viščiukiniai. Gerai plaukioja, kartais nardo. Pilkoji žąsis negausiai peri užpelkėjusiuose vandens telkiniuose. Iš jos yra kilusi naminė žąsis. Pavasarį ir rudenį per Lietuvą gausiai keliauja šiaurinės rūšys – želmeninės ir baltakaktės žąsys, rečiau užklysta paprastoji ir baltaskruostė berniklės (berniklės).
gulbė nebylė
Įvairiuose vandenyse visur išplitusi gulbė nebylė (gulbės). Peri iki 1500 porų. Lizdus krauna salelėse, seklumose, nendrių tankumynuose. Dažniausia ančių rūšis – didžioji antis. Lizdus krauna vandens pakrantėse, miško pelkėse, raistuose. Iš šios anties yra kilusi naminė antis. Mažiausia Lietuvos antis – rudagalvė kryklė. Paplitusi plačiai, bet negausi. Gyvena miškų ežerėliuose ir pelkėse. Negausi ir šaukštasnapė antis. Išsiskiria ilgu ir į galą platėjančiu snapu. Košdama juo vandenį ir dumblą minta smulkiais bestuburiais (plaukiojančiosios antys). Kitos antys vadinamos nardančiosiomis antimis, nes maitinasi nardydamos. Būdingiausia kuoduotoji antis peri mažai apaugusiose vandens salelėse. Stipriau užaugusiuose ežeruose, tvenkiniuose paplitusi rudagalvė antis. Miškų apsuptuose ežeruose gyvena klykuolė. Peri uoksuose, inkiluose.
Panašiose vietose peri ir didysis dančiasnapis (dančiasnapiai). Jaunikliai patys iššoka iš uokso ir patelė nuveda juos prie artimiausio vandens telkinio. Snapas siauras, žandų kraštai su raginiais danteliais. Pajūryje pavasarį ir rudenį aptinkamos šiaurinių kraštų antys – žiloji antis, gaga (gagos), ledinė antis, nuodėgulė.
Plėšrieji paukščiai. 3 šeimos, 28 rūšys. Snapas trumpas, antsnapio viršūnė nulinkusi žemyn. Kojų pirštai baigiasi riestais aštriais nagais. Jaunikliai paukščiukiniai. Žuvininkinių šeimoje 1 rūšis – žuvininkas. Skraidydamas kojomis gaudo gyvas žuvis. Lizdą krauna aukštai medžiuose. Vanaginių šeimoje 21 rūšis. Vidutinio dydžio ir dideli paukščiai. Snapo antsnapio ir posnapio kraštai lygūs. Dauguma minta gyvu grobiu. Būdingiausia rūšis – vištvanagis. Lizdą krauna medžiuose. Minta paukščiais. Panašus, bet mažesnis – paukštvanagis. Gausiausia rūšis – paprastasis suopis (suopiai). Gyvena įvairiuose miškuose, pamiškėse. Minta peliniais graužikais, varlėmis. Nendrinė lingė (lingės) paplitusi prie užaugusių vandens telkinių. Lizdas ant žemės, tarp vandens augalų. Mažasis erelis rėksnys – didesnių mišrių ir lapuočių miškų gyventojas. Lizdą krauna medžiuose. Deda 2 kiaušinius, bet dažniausiai išaugina tik vieną jauniklį.
žuvininkas
vištvanagis
gyvatėdžių pora lizde
Sakalinių šeimoje 6 rūšys. Abiejose antsnapio pusėse yra aiškus dantelis. Vikriai ir greitai skraido. Dažniausias iš sakalų – sketsakalis. Mėgsta pušynus su aikštėmis ir pievomis. Minta smulkiais paukščiais ir vabzdžiais. Pelėsakalis medžioja laukuose pelinius graužikus. Peri medžiuose, aukštuose pastatuose.
Vištiniai paukščiai. 2 šeimos, 7 rūšys. Jaunikliai viščiukiniai. Įvairaus dydžio, masyvaus kūno paukščiai. Daugiausia laikosi ant žemės. Tetervininių šeimos 4 rūšys. Miško pakraščių, aukštapelkių gyventojas – tetervinas. Lizdas ant žemės. Minta augaliniu maistu. Didžiausias iš vištinių – kurtinys. Gyvena pušynuose, didelėse aukštapelkėse. Fazaninių šeimos 3 rūšys. Kurapka gyvena laukuose. Lizdas ant žemės, dėtyje vidutiniškai 19 kiaušinių. Mažiausia rūšis – putpelė. Gyvena laukuose. Žiemoja Afrikoje. Ūkiuose auginamas fazanas (Phasianus colchicus).
kurapka
laukys
Gerviniai paukščiai. 3 šeimos, 9 rūšys. Įvairaus dydžio ir išvaizdos paukščiai. Jaunikliai viščiukiniai. Gervinių šeimos 1 rūšis – gervė. Gyvena šlapiuose miškuose, pelkėse. Lizdas ant kupsto. Vištelinių šeimos 6 rūšys. Drėgnose pievose, žalienose gyvena griežlė. Lizdą įsiruošia ant žemės. Laukys dažnas augalais apaugusiuose vandenyse. Lizdas augalijos tankmėje.
Sėjikiniai paukščiai. 9 šeimos, 79 rūšys. Smulkūs ir vidutinio dydžio, skirtingos išvaizdos paukščiai.
Sėjikinių šeimos 10 rūšių. Tvirto kūno sudėjimo, trumpu snapu. Gyvena pelkėse ir vandenų pakrantėse. Dėtyje 4 kiaušiniai. Upinis kirlikas (kirlikai) įprastas smėlėtose, akmenuotose vandenų pakrantėse. Lizdas – smėlio duobutė. Paprastoji pempė (pempė) paplitusi plačiai. Gyvena pelkėse, pievose, dirbamuose laukuose. Tilvikinių šeimos 30 rūšių. Vidutinio dydžio ir smulkūs paukščiai, santykinai ilgais snapais. Gyvena pelkėtose vietose. Dėtyje 4 margi kiaušiniai. Perkūno oželis paplitęs plačiai, bet negausus. Lizdą suka tarp žolių. Slanka (eurazinė slanka) paplitusi drėgnuose lapuočių ir mišriuosiuose miškuose. Lizdas ant žemės. Didžioji kuolinga – didžiausias mūsų krašto tilvikas, išsiskiria ilgu, žemyn lenktu snapu, gyvena didelėse pelkėse, šlapiose ir drėgnose pievose (kuolingos). Šlapiose pievose, žemapelkėse ir salose gyvena paprastasis griciukas. Jo ilgos kojos ir kaklas, ilgas, tiesus snapas (griciukai). Pelkėse gyvena ir gaidukas, jam būdinga spalvų įvairovė.
didžioji kuolinga
Kirinių šeimos 19 rūšių. Vidutinio dydžio ir dideli paukščiai. Veisiasi didelėmis kolonijomis. Dėtyje 2–3 kiaušiniai. Rudagalvis kiras dažniausia kirų rūšis. Peri vidaus vandenyse, dažnai maitinasi laukuose, sąvartynuose. Gausėja paprastųjų ir sidabrinių kirų.
balnotieji kirai
upinės žuvėdros
Žuvėdrinių šeimos 8 rūšys, dažniausia upinė žuvėdra. Gyvena įvairiuose ežeruose, vandenų salose. Salų smėlėtose pakrantėse veisiasi mažoji žuvėdra. Juodoji žuvėdra gyvena augalais apaugusiuose vandenyse. Lizdą krauna ant plūduriuojančių vandens augalų.
Karveliniai paukščiai. 2 šeimos, 6 rūšys. Vidutinio dydžio, maža galva paukščiai. Karvelinių šeimos 5 rūšys. Vandenį siurbia nepakeldami galvos. Dėtyje 2 balti kiaušiniai. Jaunikliai paukščiukiniai. Keršulis gyvena įvairiuose miškuose, parkuose. Lizdą krauna medyje. Uldukas peri medžių uoksuose. Naminis karvelis yra kilęs iš uolinio karvelio. Paplitęs urbanizuotose vietose. Gyvenviečių želdiniuose, parkuose išplito pietinis purplelis. Lizdą suka medžiuose.
keršulis
gegutės jauniklis
Gegutiniai paukščiai. 1 rūšis – gegutė. Plačiai paplitusi. Kiaušinius deda į smulkių giesmininkų, dažniausiai liepsnelės ir paprastosios raudonuodegės, lizdus.
Pelėdiniai paukščiai. 2 šeimos, 13 rūšių. Nedideli ir dideli naktiniai paukščiai. Galva didelė, jos priekyje iš plunksnų susidaro skruostų diskas. Aktyvūs naktį ir sutemose. Minta peliniais žinduoliais, paukščiais. Pelėdinių šeimos 12 rūšių. Didžiausias didysis apuokas. Gyvena dideliuose miškuose, dažniausiai šalia vandens. Lizdas ant žemės, duobutėje. Dažniausia pelėdų rūšis – mažasis apuokas. Gyvena spygliuočių giraitėse, parkuose. Užima varnų ir šarkų lizdus. Naminė pelėda plačiai paplitusi senuose parkuose, pamiškėse. Lizdas būna uoksuose, inkiluose. Mažiausia iš pelėdų – vieversio dydžio žvirblinė pelėda. Gyvena mišriuosiuose ir spygliuočių miškuose. Liepsnotųjų pelėdų šeimos 1 rūšis – liepsnotoji pelėda. Išsiskiria šviesia spalva, širdies pavidalo skruostais. Sinantropinis paukštis. Aptinkama miestuose, kaimuose, fermose, įvairiuose bokštuose.
liepsnotoji pelėda
Lėliniai paukščiai. 1 rūšis – lėlys. Snapas silpnas, žiotys plačios. Ilgi sparnai ir uodega. Aktyvus naktį. Kiaušinius deda tiesiog į žemės duobutę, dažniausiai ant spyglių, kerpių.
Čiurliniai paukščiai. Čiurlinių šeimos 3 rūšys, dažniausias – juodasis čiurlys, arba čiurlys. Snapas suplotas, žiotys labai plačios. Lizdą suka pastogėse, nišose, inkiluose. Jaunikliai paukščiukiniai.
Žalvarniniai paukščiai. 4 šeimos, 4 rūšys. Spalvingi, ryškių spalvų. Jaunikliai paukščiukiniai. Žalvarninių šeimos 1 rūšis – žalvarnis. Gyvena miškų ir kirtaviečių pakraščiuose. Peri uoksuose, inkiluose. Tulžinių šeimos 1 rūšis – tulžys (tulžiniai). Paplitęs prie skaidrių vandenų. Peri pakrančių skardžių urvuose. Kukutinių šeimos 1 rūšis – kukutis. Margų spalvų, su dideliu kuodu. Peri miškų ir laukymių pakraščiuose, pavieniuose medžiuose, sodybose.
žalvarnis
didysis margasis genys
Geniniai paukščiai. 1 šeima – geninių, 10 rūšių. Miško paukščiai. Du kojų pirštai pasukti į priekį ir du – atgal. Stangri uodega. Peri uoksuose. Dažniausias didysis genys. Gyvena mišriuosiuose miškuose. Lapuočių miškuose aptinkamas mažasis genys. Brandžiuose miškuose gyvena didžiausia iš genių – juodoji meleta. Grąžiagalvė nuo genių skiriasi rusvai pilka spalva, silpnu snapu ir minkšta uodega.
šelmeninė kregždė
Žvirbliniai paukščiai. Gausiausias paukščių būrys – 22 šeimos, 125 rūšys. Maži ar vidutinio dydžio paukščiai. Monogamai. Jaunikliai paukščiukiniai. Gyvena įvairiuose miškuose, krūmynuose, rečiau atvirose vietose. Kregždinių šeimos 3 rūšys. Žiotys plačios, sparnai ilgi. Labai gerai skraido. Plačiai paplitusi šelmeninė kregždė. Lizdą lipdo pastatų vidinėje dalyje. Langinė kregždė dažna gyvenvietėse. Uždarus lizdus lipdo pastatų išorinėje pusėje. Urvinė kregždė veisiasi kolonijomis. Stačiuose upių krantuose, žvyro karjeruose rausia urvelius. Vieversinių šeimos 4 rūšys. Maži paukščiai. Gyvena laukuose, pievose, kirtimuose. Greitai bėgioja. Lizdą suka ant žemės. Dirvinis vieversys – vienas gausiausių Lietuvos paukščių. Lygutė paplitusi netolygiai. Gyvena pamiškėse, kirtavietėse.
Kielinių šeimos 12 rūšių. Liekni maži paukščiai. Įprasta gyvenvietėse baltoji kielė, aptinkama arčiau įvairių vandens telkinių. Lizdą suka pastatų plyšiuose, malkų krūvose. Geltonoji kielė paplitusi pievose, ganyklose. Miškinis kalviukas (kalviukai) gyvena retuose miškuose, kirtavietėse. Lizdas paslėptas ant žemės. Medšarkinių šeimos 3 rūšys. Snapas stiprus, antsnapio gale yra aštrus dantukas. Minta dideliais vabzdžiais, pelėmis, mažais paukščiais. Paprastoji medšarkė plačiai paplitusi pamiškėse, kirtavietėse, pakelėse. Lizdą suka dygiuose krūmuose. Žiemojančios plėšriosios medšarkės dažniausiai tupi ant laidų, pavienių medžių, neretai puola praskrendančius mažus paukščius. Volunginių šeimos 1 rūšis – volungė. Gyvena šviesiuose lapuočių ir mišriuosiuose miškuose. Lizdą krauna aukštai medžiuose. Varnėninių šeimos 2 rūšys. Varnėnas gyvena sodybose, senuose parkuose, soduose, peri inkiluose, uoksuose.
varnėnas
Varninių šeimos 7 rūšys. Didelė galva ir snapas. Kėkštas gyvena mišriuosiuose ir spygliuočių miškuose, parkuose, lizdą krauna medžiuose. Kuosa paplitusi miestuose, parkuose. Lizdas būna uoksuose, palėpėse. Kovas gyvena netoli žmonių, lizdą krauna aukštai medžiuose, peri didelėmis kolonijomis. Šarka visur dažna, lizdą krauna medžiuose, krūmuose, bruzgynuose. Kranklys gyvena miškuose, dažnai netoli gyvenviečių, lizdą įsiruošia aukštai medžiuose, bokštuose.
pilkoji varna
šarka
Devynbalsinių šeimos 29 rūšys. Maži ir labai maži paukščiai. Kūnas lieknas, galva nedidelė. Sodinė devynbalsė plačiai paplitusi įvairiuose miškuose. Peri krūmuose. Rudoji devynbalsė gyvena nedideliuose pakelių, kirtaviečių, sodų krūmuose. Lizdą suka neaukštai tarp šakelių ar žolių. Juodagalvė devynbalsė pasirenka mišrius, su gausiu pomiškiu miškus. Jos giesmė labai melodinga ir skambi. Didžioji krakšlė gyvena ežerų, tvenkinių pakrantėse. Lizdą suka tarp nendrių. Upinio žiogelio buveinė drėgni, aukšti krūmynai. Giesmė primena žiogo čirškimą. Vienas gausiausių paukščių – žalioji pečialinda. Dengtą lizdą suka ant žemės. Nykštukinių šeimos 2 rūšys. Nykštukas – mažiausias Lietuvos paukštis (masė 5–6 g). Rutulišką lizdą suka aukštai eglėse. Musinukinių šeimos 4 rūšys (musinukės). Nedideli paukščiai, pilkų ar margų spalvų. Margasparnė musinukė plačiai paplitusi mišriuosiuose miškuose, parkuose. Dažniausiai gyvena inkiluose.
nykštukas – mažiausias Lietuvos paukštis
liepsnelė
Strazdinių šeimos 15 rūšių. Strazdas giesmininkas – dažnai sutinkamas miškų paukštis. Peri įvairiuose miškuose, ypač su eglių priemaiša. Smilginis strazdas gyvena upių pakrantėse, miškeliuose, parkuose. Lizdą krauna įvairiuose medžiuose. Lakštingala – būdingas paukštis giesmininkas. Gyvena drėgnuose krūmynuose, upių pakrantėse. Lizdą suka ant žemės. Paprastoji raudonuodegė – vienas puošniausių mūsų paukščių. Gyvena pušynuose, gyvenvietėse. Lizdą krauna uoksuose, inkiluose, pastogėse. Liepsnelė – vienas dažniausiai sutinkamų ir gražiausių miško giesmininkų. Zylinių šeimos 7 rūšys. Smulkūs miško paukščiai. Plačiai paplitusi didžioji zylė. Peri uoksuose, inkiluose, žiemą lankosi lesyklose. Žvirblinių šeimos 2 rūšys. Smulkūs paukščiai. Žeme juda šokinėdami. Naminis žvirblis visur gyvena šalia žmogaus. Kaimo vietovėse kiek dažnesnis karklažvirblis. Kikilinių šeimos 18 rūšių. Nedideli paukščiai. Kūnas kresnas, snapas stiprus. Kikilis – gausiausia paukščių rūšis. Gyvena miškuose, parkuose, gyvenviečių želdiniuose. Lizdą krauna įvairiuose medžiuose. Dagilis labai spalvingas. Gyvena miškų pakraščiuose, parkuose, soduose. Juodagalvė sniegena dažna miškuose, parkuose. Lizdą krauna eglėse.
Startinių šeimos 9 rūšys. Smulkūs paukščiai. Snapas iš šonų kiek suplotas. Geltonoji starta gyvena pamiškėse, laukų želdiniuose. Lizdas ant žemės. Nendrinė starta aptinkama šlapiose, krūmuotose pievose, vandenų pakrantėse. Lizdas ant žemės. Svirbelinių (svirbeliai), vandeninių strazdų, karetaitinių, erškėtžvirblinių, bukutinių šeimų paukščių Lietuvoje gyvena po 1 rūšį, storasnapinių – 2 rūšys, liputinių – 1 rūšis gyvena, 1 retai užskrenda.
svirbelis
L: T. Ivanauskas Lietuvos paukščiai 3 t. Vilnius 1957–64; V. Logminas Lietuvos paukščiai Vilnius 1979; Lietuvos fauna. Paukščiai / sud. V. Logminas Vilnius 2 t. 1990–91; P. Kurlavičius Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Vilnius 2003; Lietuvos perinčių paukščių atlasas / sud. Lietuvos ornitologų draugija Kaunas 2006; M. Kirstukas Paukščiai Kaunas 2008; V. Jusys, L. Raudonikis, S. Karalius Nauji ir reti paukščiai Lietuvoje Vilnius 2017; V. Jusys, S. Karalius, L. Raudonikis Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Vilnius 2020, R. Barauskas, M. Karlonas Lietuvos paukščiai. Perinčios ir kasmet aptinkamos rūšys Kaunas 2023.
3102
paukščiai: 1 – ausytasis kragas, 2 – didysis kormoranas, 3 – baltasis gandras, 4 – gulbė nebylė, 5 – didžioji antis, 6 – vištvanagis, 7 – žuvininkas, 8 – tetervinas, 9 – kurapka, 10 – gervė, 11 – pempė, 12 – rudagalvis kiras, 13 – keršulis, 14 – gegutė, 15 – naminė pelėda, 16 – didysis genys, 17 – dirvinis vieversys, 18 – šelmeninė kregždė, 19 – baltoji kielė, 20 – strazdas giesmininkas, 21 – didžioji zylė, 22 – varna, 23 – naminis žvirblis, 24 – kikilis