Lietuvõs polcija
Teisinis reglamentavimas, uždaviniai
Raitosios policijos pareigūnai prižiūri viešąją tvarką Pilies gatvėje (Vilnius, 2017 12 26)
Lietuvos policijos veiklą reglamentuoja Policijos veiklos įstatymas (2000, nauja redakcija 2016), Vidaus tarnybos statutas (2003, nauja redakcija 2015) ir kiti teisės aktai. Policijos sistemą sudaro Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, vadovaujamas generalinio komisaro, ir kitos policijos įstaigos (gali būti steigiamos teritoriniu ir neteritoriniu principu). Policijos pagrindiniai uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, t. p. asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas, saugaus eismo priežiūra.
Policijos departamentas
Policijos departamentas yra vidaus reikalų centrinė įstaiga, padedanti policijos generaliniam komisarui formuoti policijos veiklos strategiją ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Policijos departamentas užtikrina jam priskirtų policijos uždavinių, valstybinių programų policijos įstaigose įgyvendinimą, kontroliuoja ir koordinuoja pavaldžių policijos įstaigų veiklą ir teikia joms rekomendacijas bei nurodymus, formuoja ir vykdo personalo politiką, organizuoja policijos generalinio komisaro sprendimų vykdymą bei jų kontrolę. Policijos departamentą steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Departamento padaliniai bendradarbiauja su užsienio valstybėmis bei visuomeninėmis organizacijomis, rengia bendras programas, keičiasi delegacijomis, analizuoja bei prognozuoja kriminogeninę situaciją, keičiasi darbo patirtimi, nagrinėja nusikalstamumo didėjimo tendencijas, sąlygas bei priežastis, palaiko viešąją tvarką, vykdo prevencines programas.
Lietuvos policijos tarnybinis automobilis Audi A6 (2018)
Policijos departamente kaip struktūrinis padalinys gali būti steigiamas biuras, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi valdybos. Policijos departamentą sudaro skyriai (Aptarnavimo, Centralizuoto vidaus audito, Dokumentų valdymo, Informacijos teikimo, Komunikacijos, Migracijos, Tarptautinio bendradarbiavimo, Teisės, Viešųjų pirkimų), valdybos (Buhalterinės apskaitos, Finansų ir investicijų, Imuniteto, Organizacijos vystymo ir planavimo, Pajėgų valdymo, Personalo administravimo, Policijos informacijos, Veiklos analizės ir kontrolės, Viešosios policijos, Žmogiškųjų išteklių), t. p. Lietuvos policijos kapelionas.
Generalinis komisaras
Generalinį komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu 5 m. kadencijai skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Generalinis komisaras tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui. Generaliniu komisaru gali būti ne jaunesnis kaip 35 m. asmuo, įgijęs ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir socialinių mokslų srities magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį aukštąjį teisinį išsilavinimą ir turintis ne mažesnę kaip 3 m. darbo patirtį einant vadovo pareigas vidaus tarnybos sistemoje.
Generalinis komisaras nustato jam tiesiogiai pavaldžių policijos įstaigų vidaus struktūrą, prižiūri ir koordinuoja vadovaujamų įstaigų veiklą, steigia teritorines, specializuotas policijos ir policijos profesinio mokymo įstaigas, atrankos būdu, gavęs vidaus reikalų ministro pritarimą, skiria į pareigas ir iš jų atleidžia teritorinių policijos įstaigų viršininkus, nustato Europos Sąjungos ir asocijuotų Šengeno valstybių narių teisėsaugos pareigūnų dalyvavimo bendrose operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką, atlieka kitas teisės aktais jam nustatytas funkcijas.
Laikinai, kol nėra policijos generalinio komisaro, jo funkcijas vidaus reikalų ministro pavedimu atlieka vienas iš policijos generalinio komisaro pavaduotojų. Policijos generalinio komisaro pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras policijos generalinio komisaro teikimu. Policijos generalinio komisaro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su policijos generalinio komisaro įgaliojimų trukme.
Policijos įstaigos struktūriniai padaliniai
Policijos įstaigos struktūriniai padaliniai gali būti biuras, apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, valdyba, policijos komisariatas, tarnyba, skyrius, rinktinė, poskyris, kuopa, policijos nuovada, būrys, grupė.
Lietuvos policijos pareigūnas, užtikrinantis saugumą krepšinio sirgalių eisenos metu (2019)
Apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra Policijos departamento struktūrinis padalinys, įgyvendinantis policijos uždavinius policijos generalinio komisaro įsakymu nustatytoje teritorijoje. Apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vykdo teisės aktais jam pavestas funkcijas nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo, viešosios tvarkos, asmens ir visuomeninės rimties, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, socialinės pagalbos, eismo priežiūros ir kitose srityse. Apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą gali sudaryti valdybos (steigiamos, kai yra ne mažiau kaip dvi tarnybos ar skyriai), tarnybos (steigiamos esant ne mažiau kaip dviem skyriams ar poskyriams), policijos komisariatai, skyriai, rinktinės, poskyriai, kuopos, policijos nuovados, būriai, grupės. Yra 10 apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Telšių ir Tauragės.
Vyriausiojo policijos komisariato funkcijoms įgyvendinti jo viršininkas suderinęs su generaliniu komisaru savivaldybėje gali steigti policijos komisariatus, kuriuos gali sudaryti skyriai, poskyriai, policijos nuovados, būriai, grupės.
Gali būti steigiami ir kiti policijos įstaigos struktūriniai padaliniai: skyrius – struktūrinis padalinys, kuriame yra ne mažiau kaip 5 pareigybės (jis t. p. gali būti biuro, apskrities vyriausiojo policijos komisariato, valdybos, policijos komisariato, tarnybos struktūrinė dalis, kurią sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės), rinktinė – struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 3 būriai, bet ne daugiau kaip 4 kuopos (ji t. p. gali būti biuro ar valdybos struktūrinė dalis), poskyris – struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės (jis t. p. gali būti biuro, apskrities vyriausiojo policijos komisariato, valdybos, policijos komisariato, tarnybos, skyriaus, rinktinės struktūrinė dalis), kuopa – struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 2 būriai (kuopa t. p. gali būti biuro, valdybos, tarnybos ar rinktinės struktūrinė dalis).
Kaip struktūriniai padaliniai dar būna: policijos nuovada – apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 3 pareigybės (ji gali būti steigiama apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato struktūriniuose padaliniuose, joje gali būti steigiamos grupės), būrys – struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 6 pareigybės (būrys gali būti biuro, apskrities vyriausiojo policijos komisariato, valdybos, policijos komisariato, tarnybos, skyriaus, rinktinės, poskyrio, kuopos struktūrinė dalis), grupė – struktūrinis padalinys, kuris gali būti steigiamas visose policijos įstaigose ir jų struktūriniuose padaliniuose (ją sudaro ne mažiau kaip 3 pareigybės). Policijos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, t. p. biurų, apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, policijos komisariatų vadovų ir jų pavaduotojų kadencijos trukmė – 5 metai.
Lietuvos policijos pareigūnų reidas į romų taborą Vilniaus Kirtimų mikrorajone (2018)
Specializuotos policijos įstaigos
Specializuotos policijos įstaigos yra neteritoriniu principu steigiami policijos padaliniai, atliekantys teisės aktais jiems pavestas tam tikras (specialiąsias) policijos funkcijas.
Policijos departamentui pavaldžios specializuotos ir profesinio ugdymo policijos įstaigos: Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė Aras, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, Lietuvos kelių policijos tarnyba, Lietuvos policijos mokykla.
Rinktinė Aras (įsteigta 1991, 2001 pertvarkant Policijos departamentą ji tapo specializuota policijos įstaiga) vykdo specialias antiteroristines, įkaitų išlaisvinimo ir pavojingų nusikaltėlių sulaikymo operacijas, kurioms reikia kryptingai parengtų pajėgų, specialios technikos ir įrangos, ieško ir neutralizuoja savadarbius sprogstamuosius užtaisus ir karinius sprogmenis, naudotus teroristiniais ar nusikalstamais tikslais. Rinktinę sudaro Vadovybė, Aprūpinimo, Informacijos, analizės ir derybų, Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo, Specialusis intervencinis, 1‑asis intervencinis, 2‑asis intervencinis (dislokuotas Klaipėdoje) skyriai.
Kriminalinės policijos biuras (įsteigtas 2001) vykdo labai sunkių ir sunkių nusikalstamų veikų, t. p. veikų, sukėlusių visuomenėje atgarsį arba susijusių su nusikalstamų susivienijimų ir organizuotų grupių veikla ir nariais, prevenciją, atskleidimą, tyrimų koordinavimą.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai palydimi į nusikaltimo vietą, kurioje rastas negyvas žmogus (2019)
Biuro pareigūnai vykdo besislapstančių nuo teisėsaugos institucijų ar teismo asmenų, dėl kurių padarytų nusikalstamų veikų padaliniuose atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir dingusių be žinios asmenų, dėl kurių dingimo be žinios aplinkybių padaliniuose atliekamas ikiteisminis tyrimas, paiešką, bendradarbiauja su užsienio šalių teisėsaugos institucijomis. Vadovauja viršininkas (turi 2 pavaduotojus), yra Veiklos koordinavimo ir kontrolės, Administravimo, Informacinių technologijų, penkios Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo, Specialiųjų užduočių, Techninių sprendimų, Tarptautinių ryšių, Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos, Veiklos planavimo ir organizavimo, Kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės, Ikiteisminio tyrimo koordinavimo ir kontrolės, Strateginės analizės, Metodinis, Raštinės, Pirkimų, Aptarnavimo, Informacinių technologijų, ADA sistemų priežiūros, SIRENE nacionalinis, Europolo ir Interpolo nacionalinis skyriai, Kriminalinės žvalgybos mokymo centras, Elektroninių ryšių užduočių grupė.
Kriminalistinių tyrimų centras (įsteigtas 2003) teikia visapusę mokslinę ir techninę pagalbą šalies ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnams, tiriantiems nusikalstamas veikas bei vykdantiems jų prevenciją. Centro specialistai atlieka įvykio vietų tyrimus, suranda, užfiksuoja ir paima nusikalstamų veikų žymes ir nusikaltėlių paliktus pėdsakus bei kitus objektus, turinčius reikšmės nusikaltimams atskleisti ir ištirti, atlieka nusikaltimų žymių ir kitų objektų laboratorinius tyrimus, kaupia ir tvarko centrines kriminalistines kartotekas bei kolekcijas ir jas panaudoja nusikalstamoms veikoms tirti. Vadovauja viršininkas (turi 1 pavaduotoją), yra 11 skyrių, Kokybės vadybos grupė, Kinologijos valdyba.
Kelių policijos tarnyba (įsteigta 1991, 2001–05 Eismo priežiūros tarnyba, 2005–10 Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba) įgyvendina policijos uždavinius, susijusius su eismo saugumo sistema, kartu su kitomis institucijomis formuoja ir įgyvendina valstybės politiką palaikydama viešąją tvarką, užtikrindama kelių eismo saugumą, vykdo šalies kelių eismo priežiūrą ir kita. Vadovauja viršininkas (turi pavaduotoją), yra Specialios paskirties bei Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriai, Bendrųjų reikalų grupė.
Lietuvos policijos mokykla (įsteigta 2009) teikia asmenims profesinį mokymą, atitinkantį policijos pareigūno profesinės veiklos sritims keliamus reikalavimus, t. p. organizuoja ir vykdo formalųjį ir neformalųjį švietimą, teikia asmenims mokymą pagal profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas, padedantį asmenims įgyti policininko kvalifikaciją arba kompetenciją, reikalingą atlikti teisės aktais reglamentuotam policijos pareigūno darbui ar funkcijai, ir tobulinti policijos pareigūnų, tarnautojų bei darbuotojų kvalifikaciją. 2017 01 01 įsteigta Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdyba. Jos tikslas – tinkamai užtikrinti bendrojo fizinio pasirengimo ir papildomų reikalavimų veiklos organizavimą policijos sistemoje.
Policijos pareigūno statusas
Policijos pareigūno statusą įgyja asmuo, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka priimtas į tarnybą policijoje. Policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, speciali apranga (uniforma) arba specialus tarnybinis ženklas. Policijos pareigūnai negali būti politinių partijų ar organizacijų nariais, dalyvauti politinėje veikloje.
2018 pabaigoje Lietuvos policijoje dirbo apie 10 500 policijos darbuotojų, iš jų 7 827 statutiniai policijos pareigūnai.
Patruliavimas elektroninėje erdvėje
Siekiant vykdyti nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevenciją elektroninėje erdvėje 2021 04 06 veiklą pradėjo virtualus patrulis. Jo funkcijas atliekantys pareigūnai 24 valandas per parą stebi elektroninę erdvę ir reaguoja į akivaizdžius elektroninėje erdvėje daromus ar rengiamus daryti teisės pažeidimus. Iš pradžių asmenys įspėjami nutraukti galimai neteisėtus veiksmus (prie virtualaus patrulio užfiksuotų netinkamo pobūdžio žinučių, komentarų atsiranda konkrečiam komentatoriui ir visuomenei matoma policijos ikona, kuria informuojama, kad tai neteisėti veiksmai ir juos reikia nutraukti), jų nenutraukus – surinkta medžiaga registruojama ir perduodama teritoriniam policijos padaliniui tolimesniam tyrimui.
Virtualus patrulis reaguoja, jei elektroninėje erdvėje randa skelbimų su siūlymais įsigyti kontrabandinių cigarečių ar alkoholio, narkotinių medžiagų, grasinimų susidoroti su kitais asmenimis, siūlymų prisiimti kito asmens padarytą pažeidimą, nusipirkti vairuotojo pažymėjimą ar padėti už pinigus išlaikyti vairavimo egzaminą, nusipirkti techninę apžiūrą, investuoti į įtartinas platformas, pirkti elektroniniu būdu netikrose internetinėse parduotuvėse ir kita.
Policijos raida 1918–1940
1918 pabaigoje gyventojų iniciatyva prie besikuriančių savivaldybių pradėta kurti piliečių apsaugos sistema – savanoriški milicijos būriai. 1918 12 vidaus reikalų ministro aplinkraščiais pavesta jo skiriamiems apskričių viršininkams organizuoti miliciją, steigti jos nuovadas ir skirti nuovadų viršininkus. Milicijai esant dar menkai organizuotai ir silpnai, dalį funkcijų (pvz., viešosios tvarkos palaikymą, valstybės sienų bei geležinkelio apsaugą, valstybės saugumo užtikrinimą) kurį laiką vykdė formuojama kariuomenė. 1920 05 14 priėmus Milicijos įstatymą, ją imta centralizuoti, ji įpareigota saugoti viešąją tvarką, vykdyti įstatymus ir įsakymus. Nuo 1920 milicijai vadovavo Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas. Žemutinė viešosios milicijos organizacinė grandis buvo teritorinės nuovados milicija, jai apskrities mastu vadovavo milicijos vadas, pavaldus apskrities viršininkui. Kovai su nusikalstamumu kūrėsi slaptoji – kriminalinė – milicija.
1921 10 02 švęsta pirmoji policijos šventė (kaip profesinė Lietuvos policijos pareigūnų šventė – Policijos diena – atkurta 1990). 1923 Vidaus reikalų ministerijai perduotos valstybės saugumo funkcijos ir Piliečių apsaugos departamente įkurtas Kriminalinis skyrius B. Nuo 1924 01 01 vidaus reikalų ministro įsakymu miliciją imta vadinti policija. Tais pačiais metais Kriminalinis skyrius B pertvarkytas į Politinės policijos skyrių. 1927 kriminalinė ir politinė slaptoji policija sujungtos į savarankišką, Piliečių apsaugos departamentui nepavaldžią Kriminalinės policijos valdybą su A (politinė policija) ir B (kriminalinė policija) skyriais. 1933 valdyba pertvarkyta į savarankišką Valstybės saugumo departamentą (jį sudarė valstybės saugumo ir kriminalinė policija), kasdieninei jo veiklai vykdyti valstybės teritorija buvo suskirstyta į 6 apygardas, šios – į rajonus (Klaipėdos apygardoje veikė tik valstybės saugumo policija, kriminalinės policijos veiklos sfera priklausė autonominei administracijai).
Krašto apsaugos ministerijai priklausė karo policija, prižiūrėjusi karių elgesį viešumoje. Veikė privati policija, išlaikoma savivaldybių ir privačių organizacijų bei asmenų, bet administraciniu atžvilgiu ji buvo pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Iš Krašto apsaugos ministerijos perimta valstybės sienos ir geležinkelių apsauga, iš Susisiekimo ministerijos – vandens kelių apsauga, įsteigta pasienio, geležinkelių ir vandens kelių policija (nuo 1936 pastaroji vėl priklausė Susisiekimo ministerijai), sudarytas raitasis policijos rezervas, 1932 – eismo policijos, 1938 – nepilnamečių nusikaltėlių policijos nuovados. Visa viešoji policija buvo pavaldi Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentui, 1935 pertvarkytam į Policijos departamentą.
1922 įkurta Policijos mokykla (iki 1926 – Kauno aukštesnioji policijos mokykla), 1923–26 veikė Žemesnioji policijos mokykla Rokiškyje. Buvo leidžiamas laikraštis Milicijos žinios (1922 09–1923 05), žurnalas Policija (1924 09–1940 06 ir 1943 11–1944 06).
Klaipėdos krašte policija priklausė policijos direkcijai ir buvo pavaldi krašto Direktorijai (prižiūrėjo apskrities viršininkas), veikė pagal Vokietijos policijos sistemą ir tradicijas. Tik kai kurios specialios policijos rūšys (valstybės saugumo, pasienio, jūros apsaugos, geležinkelio) buvo pavaldžios centrui Lietuvoje.
Policijos raida 1940–1990
SSRS okupacijos metais (1940–41) Lietuvos policija buvo panaikinta. 1940 07 01 prie policijos nuovadų pradėta steigti vadinamuosius liaudies milicijos būrius. Sienų apsaugą perėmė SSRS kariuomenė. 1940 07 29 Ministrų Tarybos nutarimu policija pavadinta milicija, o liaudies milicija – pagalbine milicija, bet išliko policijos senoji struktūra, rūšys, teisinis reglamentavimas.
1940 08 26 sudarius LSSR liaudies komisarų tarybą, įsteigtas Vidaus reikalų liaudies komisariatas, rugsėjo viduryje kaip analogiškos SSRS struktūros dalis įkurta Vidaus reikalų liaudies komisariato Milicijos valdyba. Ją sudarė daugiausia iš SSRS atsiųsti milicijos darbuotojai. Iki 1940 pabaigos visoje Lietuvos teritorijoje suformuoti sovietų milicijos padaliniai, buvę Lietuvos policijos pareigūnai atleisti. Vidaus reikalų liaudies komisariato 1940 11 28 įsakymu visi buvę Lietuvos policijos pareigūnai priskirti vadinamųjų liaudies priešų kategorijai ir pradėti represuoti. Iki Sovietų Sąjungos–Vokietijos karo represuota ir ištremta dalis buvusių politinės ir kriminalinės policijos darbuotojų (viešosios policijos darbuotojų ištremti nespėta).
Vokietijos okupacijos (1941–44) pradžioje Lietuvos laikinoji vyriausybė (1941 06 23–1941 08 05) policiją atkūrė. Okupacinei valdžiai nušalinus Lietuvos laikinąją vyriausybę, lietuvių policija liko pavaldi vokiečių policijos vadovybei (SS ir policijos vadui Lietuvoje bei vidaus reikalų generaliniam tarėjui). Veikė ir vokiečių politinė policija gestapas.
1944 SSRS okupacinė valdžia vėl atkūrė miliciją, kuri priklausė Vidaus reikalų liaudies komisariato, 1946–49, 1953–62 ir nuo 1968 – Vidaus reikalų, 1949–53 – Valstybės saugumo, 1962–68 – Viešosios tvarkos apsaugos ministerijų sistemai. Ją sudarė viešosios tvarkos apsaugos, kriminalinės paieškos, kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu, automobilių inspekcijos, pasų, vizų registracijos ir kitos tarnybos.
Policijos raida po 1990
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 12 11 priimtas Policijos įstatymas (neteko galios 2000 10 27 įsigaliojus Policijos veiklos įstatymui) ir iki 1991 07 01 milicija pertvarkyta į policiją. Iš sovietinės okupacijos metais veikusių svarbiausių milicijos tarnybų (kriminalinės paieškos, kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu ir spekuliacija, 6 skyriaus, skirto kovai su organizuotu nusikalstamumu) padalinių buvo suformuota kriminalinė policija. 1995 09 buvo įsteigta Kriminalinės policijos savarankiška Kvotos tarnyba. 1996 01 įsteigti specializuoti kvotos padaliniai miestų ir rajonų policijos komisariatuose. 2003 05 01 įsigaliojus Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymui, kvotos padaliniai buvo panaikinti, jų funkcijos perduotos ikiteisminio tyrimo įstaigoms.
1991 04 22 vietoj viešosios tvarkos apsaugos milicijos buvo įsteigta viešoji policija. Viešosios policijos valdybą sudarė vadovybė, Patrulinės tarnybos, Konvojavimo ir specialiųjų įstaigų skyriai, Leidimų sistemos sektorius, Analitinis sektorius ir raštinė. 1991 įkurta Raitoji policija (pareigūnai tvarką prižiūri raiti su tarnybiniais žirgais) viešajai tvarkai prižiūrėti. 2001 10 01 buvo įsteigta Lietuvos viešosios policijos biuras, 2003 05 01 – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valdymo tarnybos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros valdyba. 2005 reorganizacijos metu įsteigta Viešosios policijos valdyba ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba.
1997 įsigaliojus Policijos įstatymo pataisoms, Vyriausybės nutarimu įsteigtas Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos mokesčių policija). 2002 įsigaliojus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymui, Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pertvarkytas į Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
Lietuvos policijos vėliava
Siekiant tobulinti Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento valdymo sistemą, 1996 03 19 patvirtintuose Transporto policijos nuostatuose nustatyta, kad Transporto policijos valdyba yra Policijos departamento struktūrinis padalinys, vadovaujantis padaliniams, kurie vykdo kriminalinės ir viešosios policijos funkcijas geležinkelio, oro ir vandens transporto linijose bei šioms susisiekimo tarnyboms priklausančiose teritorijose. Transporto policijos struktūrą sudarė Transporto policijos tarnyba, 6 transporto policijos komisariatai su 19 punktų, 3 sektoriais ir 2 postais. 2001 07 Transporto policijos tarnyba buvo panaikinta. Transporto policijos struktūra pakeista – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos transporto policijos komisariatai perėjo šių miestų vyriausiųjų policijos komisariatų žinion. Oro uostų transporto policijos komisariatas buvo pertvarkytas į punktą, vėliau panaikintas, šių uostų apsauga perduota teritoriniams policijos padaliniams. Klaipėdos jūrų uosto saugumą užtikrino kiti policijos padaliniai.
1991 11 04 Lietuva buvo priimta į Interpolą, 1991 11 30 įkurtas Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras. Lietuvos policija bendradarbiauti su Europolu tam tikrose srityse pradėjo 1996: buvo vykdomos bendros mokymo programos, tam tikri kriminologiniai tyrimai. 2004 04 22 Lietuva ratifikavo Europolo konvenciją ir jos papildomus protokolus, 2004 09 01 tapo visateise Europolo nare. Lietuvos policijos pareigūnai dalyvauja tarptautinių organizacijų rengiamose misijose (civilinių krizių valdymo operacijose, taikos palaikymo, taikos įvedimo ir stebėjimo tarptautinėse misijose).
Siekiant specializuotose policijos įstaigose sukonkretinti nacionalinės ir Europos Sąjungos reikšmės policijos funkcijas, 2007 pradėta specializuotų policijos įstaigų reorganizacija (ženkliai sumažinta specializuotų policijos įstaigų; 2007 veikė 20, 2008 – 8, 2015 – 5). 2007 reorganizuotos Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnyba (įkurta 1991, savarankišku specializuotu šalies policijos sistemos padaliniu tapo 2003) ir Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyba (įkurta 1999, 2003–07 savarankiškas struktūrinis policijos padalinys) jas prijungiant prie Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos policijos kinologijos centras prijungtas prie Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, atsisakyta Lietuvos policijos logistikos centro spaustuvės.
2007 reorganizacijos metu Viešosios policijos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos apsaugos skyriùs prijungus prie Vilniaus apsaugos skyriaus, buvo įsteigta Viešosios policijos apsaugos tarnyba, 2010 ji prijungta prie Lietuvos viešosios policijos rinktinės Vytis (įkurta 1993). Reorganizuotos teritorinės policijos įstaigos – nuo 2008 10 01 vietoj veikusių 59 įsteigta 10 teritorinių policijos įstaigų – apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų. Sujungus Policijos mokyklą (įsteigta 1992) ir Lietuvos policijos mokymo centrą (įsteigtas 1999) 2009 įsteigta Lietuvos policijos mokykla. Nuo 2009 01 leidžiama tik elektroninė Lietuvos policijos žurnalo Policija (leistas nuo 2004) versija (redakcija panaikinta 2009 10 01). 2010 Lietuvos policijos logistikos centras prijungtas prie Policijos departamento.
Lietuvos policijos ženklas
2012 pakeitus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrą, Lietuvos viešosios policijos rinktinė Vytis (ir toliau vykdo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių užsienio šalių diplomatinių atstovybių išorinę apsaugą, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vidinę apsaugą, kitų svarbių objektų vidinę ir išorinę apsaugą) tapo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūriniu padaliniu. 2012 Transporto policijos komisariatų funkcijos perduotos apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams.
Siekiant palengvinti ir paspartinti pranešimų policijai teikimą, sudaryti galimybę gyventojams sekti pranešimų nagrinėjimo būseną, o policijos pareigūnams operatyviau nagrinėti gaunamą informaciją apie teisės pažeidimus, 2011 sukurta Policijos elektroninių paslaugų sistema (ePolicija.lt).
2011 08 02 savo veiklą pradėjo tiesiogiai pavaldi policijos generaliniam komisarui Imuniteto valdyba. Jos tikslas – vykdyti policijos darbuotojų apsaugą nuo galimo neteisėto poveikio, kuriuo siekiama paveikti sąžiningą ir objektyvų pareigų atlikimą, mažinti korupcinius ryšius policijos sistemoje, stebėti aukštesnes pareigas užimančių pareigūnų darbą.
2016–18 vykdyta policijos reforma, kuria siekta pertvarkyti administracijos padalinius, sumažinti padalinių vadovų skaičių (nuo 2016 iki 2018 policijoje vadovų pareigybių skaičius sumažėjo 21,3 % – nuo 793 iki 624), padidinti patruliuojančių policininkų skaičių taip paspartinant policijos reagavimą į įvykius (2016 Lietuvoje vienu metu į įvykius galėjo reaguoti apie 200, o 2017 – apie 350 ekipažų), trumpinti pranešimų nagrinėjimo laiką (2017, palyginti su 2016, apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose pranešimų nagrinėjimo laikas sutrumpėjo 13,7 %, arba 2,4 dienos), pagerinti pareigūnų darbo sąlygas. Po reformos policijos struktūroje neliko atskirų Kriminalinės ir Viešosios policijos padalinių, policijos įstaigose (policijos komisariatuose ir apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose) įsteigtos pareigybės, skirtos veiklai organizuoti pagal naują viešosios ir kriminalinės policijos veiklos modelį.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę policija dėvėjo seną sovietinės milicijos uniformą, pakeista tik simbolika. 1991 08 02 patvirtinta policijos pareigūnų uniforma, simbolika, skiriamieji ir pareigūnų laipsnių ženklai, 1991 10 09 buvo patvirtintos jų dėvėjimo taisyklės. 2004 06 14 patvirtintos naujo pavyzdžio pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamieji ženklai.
Lietuvos Respublikos generaliniai komisarai išvardyti lentelėje.
-virtualus patrulis
| Generalinis komisaras | Metai |
|---|---|
| Petras Liubertas | 1991–1994 |
| Jonas Liaudanskas | 1994–1997 |
| Kęstutis Šalkauskas | 1997–1998 |
| Edvardas Gružas | 1998–1999 |
| Visvaldas Račkauskas | 1999–2000 |
| Vytautas Grigaravičius | 2001–2007*, 2008 01 13 |
| Vizgirdas Telyčėnas | 2008–2011 |
| Saulius Skvernelis | 2011–2014 |
| Linas Pernavas | 2014–2019 |
| Renatas Požėla | nuo 2019 |
*2007 11 atsistatydino
1553
1986