Lietuvõs požeminia vándenys
Lietuva yra Baltijos artezinio baseino vidurinėje dalyje. Gėlas hidrokarbonatinis požeminis vanduo slūgso iki 300–400 m gylyje. Giliau yra 200–300 m storio pereinamoji zona, kurios vandenyje vyrauja chloro ir sulfatų jonai, o mineralizacija siekia 1–35 g/l. Apatinėje artezinio baseino storymės dalyje (apatinės vandensparos slūgsojimo gylis vietomis viršija 5 000 m) kaupiasi natrio chloridinis vanduo, kurio mineralizacija yra 200 g/l ir didesnė (sūrymas). Einant gilyn kinta ir vandens temperatūra (kas 100 m ji pakyla 2–5 °C). Aukščiausia temperatūra (87,8 °C) užregistruota Vilkyčių gręžinyje 1920 m gylyje.
Lietuvoje (vienoje iš nedaugelio Europos šalių) centralizuota vandens tiekimo sistema aprūpinama vien tik požeminiu vandeniu. Išžvalgyti ištekliai kelis kartus viršija vartojimo poreikius (sunaudojama tik apie 10 %). Nors požeminiai vandenys yra atsinaujinantieji gamtos ištekliai, būtina išsaugoti jų kokybę. Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje numatyta šių išteklių stebėsenos, tyrimo, vertinimo, aprobavimo ir apskaitos tobulinimas, požeminio vandens taršos šaltinių inventorizavimas, naudojimo ir apsaugos nuo taršos kontrolė. Lietuvos geologijos tarnybos specialistų kolektyvo (atsakingas redaktorius J. Satkūnas) išleistame požeminio vandens atlase (Lietuvos požeminis vanduo: Hidrogeologijos atlasas = Groundwater of Lithuania: Hydrogeological atlas 2018) pateikti duomenys apie Lietuvos požeminio vandens formavimosi ir išgavimo sąlygas, temperatūrą, cheminę sudėtį bei išteklius visuose vandeninguose sluoksniuose.
požeminio vandens savaiminio ištekėjimo į žemės paviršių vieta (šaltinis)
Gėlas vanduo
Gėlo požeminio vandens gamtiniai ištekliai Lietuvoje vertinami 13 mln. m3 per parą, o eksploataciniai ištekliai – 3,72 mln. m3 per parą. Svarbiausi gėlo požeminio vandens sluoksniai yra kvartero, kreidos ir devono vandeninguosiuose kompleksuose. Upių ir ežerų mitybai reikšmingiausias yra požeminis vanduo, slūgsantis virš pirmosios nuo žemės paviršiaus vandensparos, t. y. gruntinis vanduo (nespūdinis). Jo vidutinis nuotėkis (modulis) Lietuvoje yra 2,3 l/s km2. Palankiausios sąlygos gruntiniam vandeniui susidaryti bei didžiausias nuotėkis (4,4–6,4 l/s km2) yra Pietryčių smėlėtosiose lygumose, o blogiausios – Vidurio Lietuvos žemumoje (apie 0,5 l/s km2).
Registro duomenimis, Lietuvoje 2020 buvo naudojama 2450 požeminio vandens vandenviečių, iš kurių kas parą paimama 350–400 tūkst. m3 gėlo vandens.
Spūdinis vanduo
Spūdinio vandens (artezinis vanduo) sluoksniai maitinami aukštumose, kur yra palankios sąlygos požeminiam vandeniui filtruotis gilyn pro nelabai laidžias uolienas. Šio vandens infiltracinės mitybos moduliai dažniausiai yra mažesni kaip 1 l/s km2. Spūdinį vandenį taip pat drenuoja upės, ypač didžiosios.
Mineralinis vanduo
Mineralinio vandens eksploatuojami ištekliai Lietuvoje siekia apie 6000 m3 per parą. 2020 buvo naudojama 40 požeminio mineralinio vandens vandenviečių, kas parą iš jų paimama iki 500 m3 mineralinio vandens.
2795
2271