Lietuvõs prokuratūrà
Lietuvos prokuratūros sistemą pagal 1994 Prokuratūros įstatymą (nauja redakcija 2003) sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės (apygardų) prokuratūros.
Apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti padaliniai. Generalinė prokuratūra, vadovaujama generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų, veikia visos Lietuvos teritorijoje, apygardų prokuratūros – apygardų prokuratūrų veiklos teritorijoje.
Generalinė prokuratūra
Generalinė prokuratūra yra aukščiausioji prokuratūros sistemos institucija. Ji vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą, formuoja vienodą nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmų kontrolės praktiką, atlieka, organizuoja, kontroliuoja ikiteisminį tyrimą ir palaiko valstybinį kaltinimą ypač svarbiose baudžiamosiose bylose, formuoja vienodą valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose palaikymo praktiką ir dalyvauja nagrinėjant bylas apeliacine bei kasacine tvarka, koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas, itin svarbiais atvejais gina viešąjį interesą ir formuoja vienodą prokurorų veiklos praktiką šioje srityje, organizuoja prokurorų profesinį rengimą, kvalifikacijos kėlimą, teikia jiems metodinę pagalbą, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka susižino su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis institucijomis, rūpinasi prokuratūros finansiniu, materialiniu aprūpinimu, t. p. prokurorų socialinėmis garantijomis, analizuoja prokuratūros veiklą ir tvarko prokuratūros veiklos duomenis, atlieka kitas įstatymais bei tarptautinėmis sutartimis nustatytas funkcijas.
Prokuratūros ženklas
Generalinėje prokuratūroje sudaroma Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija (patariamoji institucija), kuri svarsto prokuratūros organizavimo ir veiklos svarbiausius klausimus. Kolegijos pirmininkas yra generalinis prokuroras, nariai – jo pavaduotojai ir apygardų vyriausieji prokurorai, generalinio prokuroro sprendimu nariais gali būti ir kiti prokurorai. Į kolegijos posėdį gali būti kviečiami teisėjai, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų vadovai ar jų įgaliotieji atstovai.
Pagal atliekamas funkcijas Generalinę prokuratūrą sudaro departamentai (vadovauja departamento vyriausiasis prokuroras ir jo pavaduotojai) ir skyriai (vadovauja skyriaus vyriausiasis prokuroras ir jo pavaduotojai).
Generalinės prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti visuose Lietuvos teismuose.
Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai
Generalinis prokuroras kartu su pavaduotojais (skaičius nereglamentuotas) yra Lietuvos Respublikos prokuratūros vadovybė. Generalinis prokuroras turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Prezidento posėdžiuose. Generalinis prokuroras yra Prezidento sudarytos Malonės komisijos nuteistųjų malonės prašymams preliminariai svarstyti ir pasiūlymams teikti narys. Generalinis prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu patvirtindamas Kompetencijos nuostatus.
Kitos svarbiausios funkcijos: nustato prokuratūros struktūrą ir etatus, struktūrinių padalinių kompetenciją, skiria ir atleidžia prokurorus, priima prokurorų priesaiką, prokurorui suteikia (panaikina) specialaus prokuroro statusą, skiria paskatinimus ir drausmines nuobaudas prokuratūros darbuotojams, teikia Vyriausybei ir visuomenei informaciją apie prokuratūros veiklą, sudaro įvairias komisijas (Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Atestacijos, Etikos, Pretendentų egzaminų) ir tvirtina jų sudėtį bei veiklos nuostatus, atsako už prokuratūros ūkinę ir finansinę veiklą, tvirtina prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomas rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktikos formavimo, duoda ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovams privalomus nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų koordinavimo tiriant nusikalstamas veikas, kartu su teisingumo ministru nustato Lietuvos kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus (Europos prokuratūra) atrankos tvarką.
Tik generalinis prokuroras gali pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo pavaduotojo (apie tai pranešus Prezidentui), teisėjo, prokuroro ar žvalgybos pareigūno galimai padarytos nusikalstamos veikos, tik generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas – dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno galimai padarytos nusikalstamos veikos.
Generalinį prokurorą 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Prezidentas Seimo pritarimu, generalinio prokuroro pavaduotojus (pavaduotojų įgaliojimų trukmė susieta su generalinio prokuroro įgaliojimų trukme – nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, generalinio prokuroro pavaduotojai pareigas eina tol, kol paskiriamas kitas generalinis prokuroras) – Prezidentas generalinio prokuroro teikimu. Generaliniu prokuroru (jo pavaduotoju) gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 35 m. nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis lietuvių kalbą, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį), turintis ne mažesnį kaip 10 m. tarnybos prokuroru ir (ar) teisėjo arba kito teisinio darbo stažą. Prieš pradėdami eiti pareigas generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas prisiekia valstybei, priesaiką priima Prezidentas.
Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) visiems prokurorams yra aukštesnysis prokuroras. Už prokuratūros veiklą generalinis prokuroras atsiskaito Prezidentui ir Seimui, o Vyriausybei teikia informaciją apie prokuratūros neprocesinę veiklą.
Ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos gali inicijuoti, nušalindamas jį nuo pareigų, tik Prezidentas Seimo sutikimu.
Generalinis prokuroras atleidžiamas iš pareigų, kai atsistatydina, dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, savo poelgiu sulaužo priesaiką, jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. Generalinio prokuroro įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia įgaliojimų laikas, sulaukia 65 metų, miršta, išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą. Generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu.
Kai nėra generalinio prokuroro, šias pareigas eina generalinio prokuroro paskirtas generalinio prokuroro pavaduotojas, o jei generalinis prokuroras jį pavaduojančio asmens nepaskyrė, – didesnį tarnybos Generalinėje prokuratūroje stažą turintis generalinio prokuroro pavaduotojas.
Teritorinės prokuratūros
Teritorinei prokuratūrai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apygardų prokuratūros) vadovauja teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir jo pavaduotojai pagal kompetenciją.
Teritorinės prokuratūros organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, atlieka ikiteisminį tyrimą, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą, koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas, gina viešąjį interesą, įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijoms rengia ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus, atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
Teritorinės prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti teismuose pagal generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo nustatytą kompetenciją.
Prokuroras
Prokuroro – valstybės pareigūno statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992), įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys.
Prokuroru gali būti paskirtas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis nepriekaištingą reputaciją, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turintis 3 m. teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą. Asmenys į prokuroro pareigas atrenkami iš Karjeros registro, tvarkomo generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Prokurorą į pareigas skiria generalinis prokuroras atsižvelgdamas į Atrankos komisijos (sudaroma 3 metams iš 7 narių) išvadas, kurios generalinio prokuroro nesaisto.
Prokuroras atlikdamas savo funkcijas yra nepriklausomas, paklūsta tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Prokurorui negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jo priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, laikomas kišimusi į prokuroro veiklą ir užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę.
Įeiti į prokuroro gyvenamąsias, tarnybines ir kitas patalpas, daryti jose, prokuroro asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje arba kitoje asmeninėje transporto priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, t. p. atlikti prokuroro asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį galima tik prokurorui sutikus arba jei generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras užklumpamas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos.
Administracinių nusižengimų kodekso (2015, įsigaliojo 2017) nustatyta tvarka prokuroras gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn bendra tvarka. Be prokuroro pažymėjimo sulaikytas prokuroras turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatomas jo statusas. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras užklumpamas darantis administracinį teisės pažeidimą ar tuoj po jo, nusikalstamą veiką ar tuoj po jos arba kai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti Baudžiamojo kodekso (2000, įsigaliojo 2003), Baudžiamojo proceso kodekso (2002, įsigaliojo 2003) ir Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka.
Viešąjį interesą prokurorai gina, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Prokurorui, kuriam pavedama atlikti, organizuoti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, jo pavaduotojas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ar nusikalstamų susivienijimų padarytų nusikalstamų veikų, ar nusikalstamų veikų ekonomikai, verslo tvarkai ar finansų sistemai ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas. Toks statusas t. p. gali būti suteikiamas prokurorui, kuriam pavedama atlikti tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo ir ginti viešąjį interesą civilinės ir administracinės teisės priemonėmis, kai pažeidimo padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, jo pavaduotojas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Prokuroras turi teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas, t. p. suinteresuotoms valstybės institucijoms teikti su tuo susijusią informaciją ir pasiūlymus.
Atlikdamas savo funkcijas prokuroras turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prokuroras privalo būti ištikimas Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, gerbti ir ginti asmens teises ir laisves, nešališkai atlikti savo funkcijas, tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus, pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ar pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, laikytis Prokurorų etikos kodekso (2004, nauja redakcija 2012), saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, nei nustato įstatymai, kelti savo kvalifikaciją.
Prokuroras turi teisę nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą, pranešti asmenims, kurie pagal Teismų įstatymą (1994, nauja redakcija 2002) atlieka teismų administracinės veiklos priežiūrą, apie atvejus, kai teismas nesiima reikiamų priemonių bylai tinkamai išnagrinėti. Prokurorai, tenkindami savo profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius, gali jungtis į profesines sąjungas ir asociacijas. Prokurorams draudžiama streikuoti ir rengti piketus.
2020 pabaigoje Lietuvos prokuratūros sistemoje dirbo 644 prokurorai, iš jų Generalinėje prokuratūroje – 68, Vilniaus apygardoje – 166, Kauno – 170, Klaipėdos – 85, Šiaulių – 86, Panevėžio – 69.
Istorinė apžvalga
Prokurorų – valstybės pareigūnų, atstovaujančių viešiesiems interesams, – hierarchinė sistema pradėjo formuotis 1840, įvedus Rusijos imperijos teismų sistemą. Prokuratūra buvo įstatymų laikymosi priežiūros institucija. 1918–33 įstatymų laikymosi priežiūros pareigūnai pagal Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą (1918) buvo vadinami valstybės gynėjais. Ši pareigybė buvo įsteigta prie apygardos teismų ir Vyriausiojo Tribunolo. 1933, priėmus Teismų santvarkos įstatymą, valstybės gynėjai pavadinti prokurorais, pradėjo veikti ir prie Apeliacinių rūmų. Prokuroru galėjo būti skiriamas Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir tam tikrą teismo praktikos stažą. Prokuroro padėjėju buvo skiriamas Lietuvos pilietis, atlikęs praktiką ir išlaikęs teisėjo egzaminą. Prokurorus ir jų padėjėjus teisingumo ministro siūlymu skyrė ir atleido Prezidentas. Aukštesniojo teismo prokuroras (aukštesnysis prokuroras) vadovavo žemesniųjų prokurorų ir jų padėjėjų veiklai ir ją kontroliavo. Visų teismų prokurorams vadovavo teisingumo ministras (kaip Lietuvos Respublikos prokuroras). Teisingumo ministras galėjo pavesti aukštesniojo teismo prokurorui ar jo padėjėjui pavaduoti žemesniojo teismo prokurorą (jo padėjėją). Teisingumo ministras, krašto apsaugos ministro prašymu, galėjo įsakyti apygardos teismo, Apeliacinių rūmų, Vyriausiojo Tribunolo prokurorams (jų padėjėjams) dalyvauti Karo teisme. Prokuroras bet kada galėjo perimti savo padėjėjo funkcijas ar jas perduoti kitam padėjėjui. Prokurorų drausmės bylas nagrinėjo Teisėjų drausmės teismas (bylas galėjo kelti teisingumo ministras, aukštesnysis prokuroras). Prokurorai atliko baudžiamųjų bylų kaltintojų funkciją (baudžiamasis persekiojimas, kvotos ir tardymo priežiūra, kaltinamojo akto rašymas, neteisingų nuosprendžių protestavimas ir kita), vadovavo jiems pavaldiems tardytojams, galėjo reikalauti paaiškinimų, tikrinti bylos tyrimą.
Klaipėdos krašte prokurorams vadovavo Vyriausiojo Tribunolo prokuroras. Lenkijos valdomame Vilniaus krašte prokuratūra 1919–39 veikė pagal Lenkijos įstatymus.
SSRS okupavus Lietuvą 1940 07–08 nepriklausomos Lietuvos prokuratūra panaikinta, įkurta LSSR prokuratūra. 1940–46 generalinio prokuroro funkcijas vykdė LSSR prokuroras (vėliau generalinis prokuroras), jį skyrė LSSR Aukščiausioji Taryba. Be respublikinės prokuratūros, Lietuvoje iš pradžių veikė 5 apygardų prokuratūros, 1941 vietoj jų įsteigtos 22 apskričių ir 4 miestų prokuratūros, 1950 vietoj apskričių prokuratūrų įsteigtos 88 rajonų ir 4 sričių (veikė iki 1953) prokuratūros. Dar veikė 3 transporto, 3 tarprajoninės prokuratūros, įstatymų vykdymo pataisõs darbų įstaigose priežiūros prokuratūros. Sovietinės teisėsaugos sistemos prokuratūros kompetencija buvo aukštesnė nei teismo. Formaliai ji buvo nepriklausoma institucija, bet ją, kaip ir visą valstybės aparatą, kontroliavo SSKP. LSSR prokuratūra buvo visiškai pavaldi SSRS prokuratūrai. LSSR prokurorą skyrė ir atleido SSRS generalinis prokuroras, miestų, rajonų, tarprajoninius prokurorus skyrė ir atleido LSSR prokuroras, tvirtino SSRS generalinis prokuroras. Veikė ir SSRS karinė prokuratūra (į Lietuvos prokuratūros sistemą neįėjo).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (1990) prokuratūra buvo paskelbta aukščiausiąja Lietuvos Respublikos įstatymų laikymosi priežiūros institucija ir įteisintas jos atsiskyrimas nuo SSRS prokuratūros. Prokuratūros organizavimo ir veiklos tvarką nustatė 1990 Prokuratūros įstatymas (pirmasis prokuratūros įstatymas Lietuvos valstybės istorijoje). 1990 03 30 Vilniuje, Generalinės prokuratūros pastate susirinkę šalies prokurorai viešai pareiškė savo ištikimybę Lietuvos įstatymams, ryžtingai atsisakė svetimos valstybės – SSRS – emisarų, atvykusių į Vilnių, mėginimų klasta ir smurtu susigrąžinti Lietuvos prokurorų paklusnumą bei priklausomybę Maskvai. (2002 ši diena paskelbta Prokuratūros diena). Prokuratūros sistemą sudarė Generalinė prokuratūra ir jai pavaldžios teritorinės (rajonų ir miestų) prokuratūros (Lietuvos Respublikos generaliniai prokurorai išvardyti lentelėje).
Siekiant pagerinti tardymo organizavimą svarbiausiose bylose 1991 01 09 prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įkurtas Nusikaltimų tyrimo departamentas. 1993 atsirado techninio prokuroro padėjėjo etatai – priimti pirmieji prokuroro padėjėjai, 1994 įsteigtas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas. Lietuvos Respublikos prokuratūros sistema reformuota 1995 01 01 – įsteigtos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūros. 2003 iš dalies pertvarkyta apygardų ir didžiųjų miestų apylinkių prokuratūrų struktūra.
2004 Lietuvos nacionalinis biuras pradėjo veiklą Eurojuste (nacionaliniu nariu, jo pavaduotoju ir padėjėju 4 metų kadencijai skiriamas Generalinės prokuratūros prokuroras).
2006 buvo pradėtos naujo Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros pastato statybos Vilniuje (baigtos 2008 11).
2010–12 vyko prokuratūros sistemos struktūriniai pertvarkymai. 2011 pakeista Generalinės prokuratūros struktūra (prokurorams pavesta atlikti tik Prokuratūros įstatymo jiems pavestas funkcijas, prokuratūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, – ne proceso funkcijas). 2012 05 04 baigtas prokuratūros sistemos struktūrinės pertvarkos pirmasis etapas (apygardų prokuratūros buvo sujungtos su jų veiklos teritorijoje veiksiančiomis apylinkių prokuratūromis ir nustatyta suvienodinta 5 apygardų prokuratūrų struktūra bei įsteigti specializuoti skyriai, iki tol veikusios 56 teritorinės prokuratūros buvo pertvarkytos į 5 apygardų prokuratūras), 2012 09 11 – antrasis etapas (buvo sustambinti apygardų prokuratūrų padaliniai – apylinkių prokuratūros: vietoje 51 pradėjo veikti 10 apylinkių prokuratūrų, kurių veiklos teritorijos suderintos su teismų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos teritorijomis).
2017 prokuratūra prisijungė prie Tarptautinės prokurorų asociacijos (International Association of Prosecutors, IAP; įkurta 1995).
-generalinė prokuratūra; -generalinis prokuroras; -teritorinė prokuratūra; -prokuroras; -vyriausiasis prokuroras; -apygardos prokuratūra; -apylinkės prokuratūra; -apygardos prokuratūros specializuotas padalinys
| Generalinis prokuroras | Metai |
|---|---|
| Artūras Paulauskas | 1990–1994 |
| Vladas Nikitinas | 1994–1997 |
| Kazys Pėdnyčia | 1997–2000 |
| Antanas Klimavičius | 2000–2005 |
| Algimantas Valantinas | 2005–2010 |
| Darius Valys | 2010–2015 |
| Evaldas Pašilis | 2015–2020 |
| Nida Grunskienė | nuo 2021 |
12
1431
2238