Lietuvos prūsų bendruomenė

Lietuvõs prsų bendrúomenė, Prsų bendrúomenė, prūsais save laikančių Lietuvos gyventojų visuomeninė organizacija. Įsteigta 2001 Vilniuje Prūsos klubo iniciatyva, oficialiai įregistruota 2002. Tikslas – atkurti prūsų etninę grupę, propaguoti jų kultūrą, kalbą. Remiamasi pasaulyje gyvybingu prūsų romantizmu, tuo, kad panašios idėjos ir sąjūdžiai, grupės gyvuoja Vokietijoje, Lenkijoje, Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašte, prūsų žeme Prūsa, istorine atmintimi, gaivinamąja (rekonstruojama) kalba ir papročiais.

Organizacija turi savo įstatus. Prūsai įtraukti į Lietuvos etninių mažumų sąrašą. Bendruomenės emblema, vėliava ir himnas yra tokie pat kaip Prūsos klubo. Pirmoji pasaulyje tokia bendruomenė atsirado Lietuvoje, nes lietuvių kalba yra gimininga prūsų kalbai, Lietuvą su prūsų kraštu Prūsa sieja daugelio šimtmečių dvasiniai ir kultūriniai ryšiai. Plečiamos prūsų kalbos gaivinimo galimybės, jąja kuriami tekstai ir muzika, mezgami kontaktai su panašiais sąjūdžiais kitose šalyse, bandoma juos jungti į pasaulio prūsų bendruomenę. Prie šio darbo prisideda ir baltai latviai.

Prūsų bendruomenės aktualiausias uždavinys – perteikti tautosaką atgaivinta prūsų kalba, į rekonstruotą prūsų kalbą išversti žymiausių Prūsijos poetų ir rašytojų (K. Donelaičio, E. T. A. Hoffmanno, A. Miegel, J. Bobrowskio, E. Kruko) kūrinius, šia kalba kurti šiuolaikinę literatūrą. Dabartinė moderni prūsų kalba rekonstruojama 16 a. sembų tarmės pagrindu. Organizacijos rūpesčiu apeigų folkloro grupė Kūlgrinda 2004 įdainavo ir išleido rekonstruota prūsų kalba kompaktinę plokštelę Prūsų giesmės. Bendruomenės nariai mokosi prūsų kalbos, prūsistikos temomis rengia seminarus, švenčia simbolines šventes.

2002 Lietuvos prūsų bendruomenėje buvo daugiau kaip 50 narių (su šeimos nariais), jai priklauso apie 100 žmonių. Organizacijos pirmininkė I. Trinkūnienė (nuo 2001).

2418