Lietuvõs rãdijas ir televzija, Lietuvõs nacionãlinis rãdijas ir televzija, LRT, valstybei nuosavybės teise priklausanti pelno nesiekianti viešoji įstaiga, radijo ir televizijos programų visuomeninis transliuotojas.
Funkcijos
LRT veikia pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo ir Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymus (abu priimti 1996, naujos redakcijos 2000 ir 2004). Teikia visuomenei informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, sudaro prielaidas demokratijos plėtrai, atviros visuomenės vertybėms įsitvirtinti. LRT programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analitinėms, pažintinėms, šviečiamosioms, meno laidoms. Laidas kuria ir perka iš užsienio bei nepriklausomų Lietuvos prodiuserių.
Lietuvos radijo ir televizijos logotipas (2022)
Finansavimas ir struktūra
Finansuojama iš valstybės biudžeto (2022 bendras metinis biudžetas apie 55 mln. eurų). 623 darbuotojai (2022). Svarbiausi struktūriniai padaliniai – Lietuvos radijas, Lietuvos televizijos ir LRT techninis centras. Aukščiausia valdymo institucija – LRT taryba, susidedanti iš 12 narių: 4 narius 6 metų kadencijai skiria Lietuvos Respublikos prezidentas, 4 narius 4 metų kadencijai – Seimas, 4 narius 2 metų kadencijai – visuomeninės organizacijos (vieną skiria Lietuvos vyskupų konferencija); iš narių 3 metų kadencijai renkamas tarybos pirmininkas. Taryba konkurso būdu 5 metams renka LRT generalinį direktorių, jo teikimu tvirtina Lietuvos radijo ir Lietuvos televizijos direktorius.
Radijas
Lietuvos radijas transliuoja 3 programas: Lietuvos radijo pirmąją programą LRT Radijas (nuo 1998 24 valandas per parą), programą LRT Klasika (nuo 1998 18 valandų per parą), jaunimo radijo stoties LRT Opus programą (nuo 2006; 24 valandas per parą). Lietuvos radijo pirmąją programą ir programą LRT Klasika sudaro 34,1 % muzikos, 29,6 % aktualijų, 8,6 % žinių, 2,6 % publicistikos, 6,8 % pažintinių, 4,4 % analitinių, 4,3 % meno, 3,8 % pramoginių, 3 % religinių laidų.
Televizija
Lietuvos televizija turi tris kanalus: pirmasis – LRT Televizija (1990–98, 2002–12 LTV; nuo 2014 transliuojamas visą parą) – pagrindinis, matomas visoje šalyje, antrasis – LRT Plius (2003–12 LTV2, 2012–18 LRT Kultūra; visą parą; 1992–93 buvo transliuojama iš Kauno), skirtas daugiausia kultūros laidoms, matomas tik didžiausiuose miestuose, trečiasis – LRT Lituanica (2007–12 LTV World), skirtas užsieniui, transliuojamas tik per palydovus. Lietuvos televizijos kanalais transliuojama 24,1 % filmų, serialų, 22,7 % informacinių, 10,9 % publicistinių, 9,2 % vaikų, 6 % visuomeninių šviečiamųjų, 5,1 % kultūros, 4,7 % pramoginių, 4,5 % sporto, 2,5 % muzikinių, 1,1 % tautinių mažumų, 1 % religinių laidų. Nuo 2003 per palydovą Sirijus transliuojamos Lietuvos televizijos pirmojo ir antrojo kanalo laidos, Lietuvos radijo pirmoji (LRT Radijas) ir LRT Klasika programos girdimos ir matomos Šiaurės ir Vidurio Europos šalyse; visos radijo ir televizijos programos per internetinį naujienų portalą girdimos ir matomos visame pasaulyje. Nuo 2007 LRT (pirmoji Lietuvoje) teikia radijo ir televizijos laidų prenumeratos paslaugas (angl. podcasting).
Istorija
Lietuvos radijas transliacijas pradėjo 1926 Kaune (radijas Lietuvoje), televizija – 1957 Vilniuje (televizija Lietuvoje). 1957 birželį sujungus Radijo informacijos vyriausiąją valdybą ir Vilniaus televizijos studiją, įsteigtas Radijo ir televizijos komitetas prie LSSR Ministrų Tarybos (nuo 1978 – LSSR valstybinis televizijos ir radijo komitetas). 1990 LSSR valstybinį televizijos ir radijo komitetą pertvarkius į visuomeninį transliuotoją įsteigta LRT, 1996 priėmus Visuomenės informavimo įstatymą, reorganizacija oficialiai buvo baigta. 1991 01 13 LRT pastatai ir televizijos bokštas buvo šturmuoti ir užgrobti sovietų kariuomenės bei KGB padalinių. Nepriklausomos Lietuvos radijo ir televizijos programos netrukus pradėtos transliuoti iš Kauno ir kitų laikinų studijų; iš radijo ir televizijos studijų sovietų kolaborantai transliavo prosovietinės Tarybų Lietuvos televizijos programas. Maskvoje žlugus rugpjūčio pučui, okupantai 1991 08 22 pasitraukė iš radijo ir televizijos pastatų. 1993 LRT prisijungė prie Europos transliuotojų sąjungos (EBU). 1995–96 veikė radijo stotis jaunimui LR3, 1998–2001 klasikinę muziką grojanti radijo stotis Klasika (atkurta 2003). 1997 įkurtas LRT muziejus.
Meno kolektyvai
Žymiausi LRT meno kolektyvai: Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos orkestras (1958–2001 Lietuvos televizijos ir radijo lengvosios muzikos orkestras), Lietuvos televizijos ir radijo choras (veikė 1963–93), Armonikos ansamblis (įkurtas 1969, nuo 1993 veikia savarankiškai), Lietuvos televizijos ir radijo liaudies muzikos orkestras (1977–83), Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vaikų choras (nuo 1979).
Vadovai
LRT vadovai: Radijo ir televizijos komiteto pirmininkai: J. Januitis (1957–87), J. Kuolelis (1987–89), D. Šniukas (1989–90), generaliniai direktoriai: S. Valiulis (1990–92), L. Tapinas (1992–95), Juozas Neverauskas (1995–96), V. Kvietkauskas (1996–97), D. Kutraitė-Giedraitienė (1997), A. Ilginis (1997–99), Algirdas Trakimavičius (1999–2000), V. Žukas (2000–01), Valentinas Milaknis (2001–03), Kęstutis Petrauskis (2003–08), A. Siaurusevičius (2008–18), M. Garbačiauskaitė-Budrienė (nuo 2018).
550