Lietuvõs regiòniniai párkai, kompleksinės paskirties saugomos teritorijos. Steigiamos gamtiškai, kultūriškai ir rekreaciškai svarbiems regioniniams kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti. Lietuvoje yra 30 regioninių parkų. Jie užima daugiau kaip 1/2 visų Lietuvos saugomų teritorijų ploto. Kiekvieno parko teritorija suskirstyta į funkcines zonas – išsaugančiąją (rezervatai, draustiniai), apsauginę, rekreacinę ir ūkinę. Parkų rezervatams ir draustiniams taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir valstybiniams rezervatams bei draustiniams. Regioniniai parkai pavaldūs Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (išskyrus Pavilnių bei Verkių regioninius parkus, priklausančius Vilniaus miesto savivaldybei).
Biržų regionui būdingas kraštovaizdis
1
Lietuvos regioninius parkus su išlyga galima suskirstyti į upių slėnių (jų yra 9: Dubysos, Krekenavos, Nemuno kilpų, Neries, Pagramančio, Panemunių, Rambyno, Salantų, Ventos), ežerų duburių (4 – Asvejos, Metelių, Sartų, Veisiejų), ežeringų girių (3 – Gražutės, Kurtuvėnų, Labanoro), sudėtingų kraštovaizdžio kompleksų (8 – Anykščių, Aukštadvario, Sirvetos, Tytuvėnų, Varnių, Verkių, Vištyčio, Žagarės), unikalių kraštovaizdžio kompleksų (5 – Biržų, Kauno marių, Nemuno deltos, Pajūrio, Pavilnių) ir istorinius (Dieveniškių; įsteigtas istoriškai vertingiausiems regioniniams etnokultūriniams kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti) parkus.
Tikslai
Regioninių parkų tikslai yra: išsaugoti unikalų regionų kraštovaizdį, jo gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją; atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus ir objektus; vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitų sričių informaciją; tam tikrose zonose bei regioninių parkų tvarkymo planuose nustatytose vietose sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą; pagal regioninių parkų tvarkymo planus reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę; vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, užtikrinti jų apsaugą, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
Turizmas
Regioninių parkų teritorijose plėtojama aktyviam laisvalaikiui ir pažintiniam turizmui pritaikyta infrastruktūra. Lankytojai turi galimybę susipažinti su unikaliu kraštovaizdžiu, įdomiais gamtos paveldo objektais, gausia augalijos ir gyvūnijos įvairove, istorija, puoselėjamomis tradicijomis, amatais, kulinariniu paveldu.
dviračių takas Kuršių nerijoje
Regioninių parkų kraštovaizdžiu pasigrožėti galima nuo ant kalvų, piliakalnių įrengtų regyklų, apžvalgos bokštų. Pažinčiai su gamtos ir kultūros vertybėmis skatinamas ekologiškas keliavimo būdas: įrengiami dviračių ir pėsčiųjų takai, vandens turizmo trasos. Lankytojų patogumui pažintinių takų (Lietuvos pažintiniai takai) trasose būna patogi informacine sistema – judėjimo kryptis žymintys ženklai, nuorodos, įdomūs informaciniai stendai. Nors regioniniuse parkuose įrengtos poilsiui skirtos laužavietės, pavėsinės, lauko baldų komplektai, o prie gamtinių vandens rezervuarų įrengti paplūdimiai, lankytojai privalo laikytis regioninių parkų nuostatų, ūkinės veiklos bei kitų apribojimų (juos nurodo informaciniai ženklai). Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose (gali būti taikomi mokami leidimai). Kartais regioninio parko teritorijos lankymas gali būti ribojamas.
Turizmas skatina vietinių gyventojų verslą (galima išsinuomoti kambarį, dviratį, valtį, įsigyti įvairių natūralių produktų, medžio, keramikos ir kitų dirbtinių).
Visi regioniniai parkai turi direkcijas, kai kurie – Informacijos centrus. Juose būna įrengtų ekspozicijų, kuriose galima susipažinti su parkų vertybėmis, maršrutais, kelionių galimybėmis, saugumo taisyklėmis, įsigyti lankstinukų ir suvenyrų. Organizuojamos gamtos mokyklos, edukacinės programos, teminės ir kitos ekskursijos (galima iš anksto užsisakyti gidą, žygio vedlį), įvairūs renginiai, teikiama papildoma informacija.
Lankytojai kviečiami įsigyti savanorišką vienkartinį parko lankytojo bilietą (nuo 2015) ir tokiu būdu prisidėti prie pažintinių takų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir kitų lankytinų vietų priežiūros ir tvarkymo.
Visi Lietuvos regioniniai parkai įkurti 1992. Nuo 21 a. pradžios juose kuriama šiuolaikinė infrastruktūra, atnaujinami seni bei įrengiami nauji ekologiniam turizmui pritaikyti objektai.