Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid (2019 08, Talinas)
Lietuvõs regiòninis bendradarbiãvimas
Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas
Lietuva įvairiapusiškai bendradarbiauja su kitomis Baltijos šalimis. Tam 1990 buvo įkurta Baltijos Valstybių Taryba, ji 1990–92 koordinavo visų 3 šalių diplomatinę kovą dėl laisvės. Nuo 1991 veikia Baltijos Asamblėja – Baltijos valstybių parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija. 1994 sudaryta Baltijos Ministrų Taryba. 1994 įkurta Baltijos Prezidentų Taryba – šių valstybių vadovų bendradarbiavimo forumas. Baltijos šalys yra įsteigusios bendrą taikos palaikymo batalioną (Baltbat; 1994), jūrų eskadrą (Baltron; 1998), karinį koledžą (Baltijos gynybos koledžas; 1999), oro erdvės stebėjimo sistemą (Baltnet; 2000), sutarusios dėl tarpusavio konsulinės pagalbos ir kitais klausimais.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Latvijos prezidentu Egilu Levitu (2019 10, Vilnius)
Latvijos ryšiai ir santykiai su Lietuva
Lietuvos bendradarbiavimas su Lenkija
Lietuva įvairiapusiškai bendradarbiauja su Lenkija. 20 amžiaus pabaigoje nusistojo ir abiejų valstybių aukščiausio lygio bendradarbiavimo formos – 1997 buvo įkurta Prezidentų konsultacinis komitetas, Lenkijos ir Lietuvos Seimų narių Asamblėja, vyriausybių Bendradarbiavimo taryba. Prezidentas V. Adamkus 2007 padėjo sureguliuoti Lenkijos vadovybės, ypač prezidento L. Kaczyńskio, ir Europos Sąjungos viršūnių pasitarimo daugumos nesutarimus dėl Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (2019 07, Varšuva)
Lenkijos santykiai ir ryšiai su Lietuva
Lietuvos bendradarbiavimas su Ukraina
Lietuva bendradarbiauja su Ukraina. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 12 12. Nusistojo abiejų valstybių aukščiausio lygio bendradarbiavimo formos – 2002 įkurta Prezidentų taryba, 2003 – vyriausybių Bendradarbiavimo taryba, Rados ir Seimo narių Asamblėja. Lenkijos prezidentas A. Kwaśniewskis ir Lietuvos prezidentas V. Adamkus, t. p. abiejų šalių diplomatinės tarnybos, veikdami kartu su Europos Sąjunga, 2004 pabaigoje prisidėjo prie Ukrainos prezidento V. Juščenkos ir Rados konflikto sprendimo. Nuo 20 amžiaus pabaigos vyksta bendri Lietuvos ir Ukrainos verslininkų forumai.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu (2019 11 27, Vilnius)
Šiaurės – Baltijos šalių aštuonetuko bendradarbiavimas
Šiaurės šalių ir Baltijos šalių aštuonetukas (angl. Nordic-Baltic Eight, NB8) – neformalus penkių Šiaurės ir trijų Baltijos šalių bendradarbiavimo formatas. 1992 08 17 Danijos Bornholmo saloje pasirašytoje Šiaurės šalių ministrų pirmininkų deklaracijoje buvo numatyta, kad aštuonios Šiaurės ir Baltijos šalys – Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija, Estija –reguliariai bendradarbiaus įvairiose srityse. Pradėjęs veikti kaip 5+3, 2000 visų šalių užsienio reikalų ministrams sutarus, formatas pakeitė pavadinimą į NB8.
Baltijos šalims tapus Europos Sąjungos ir NATO narėmis iš esmės pasikeitė bendradarbiavimo turinys. Nuo Šiaurės šalių aktyvios paramos Lietuvai, Latvijai ir Estijai įtvirtinant nepriklausomybę prasidėjęs bendradarbiavimas ilgainiui tapo lygiateisių Europos Sąjungos ir NATO partnerių integracijos regione pavyzdžiu. Formato bendradarbiavimas išsiskiria tuo, kad 6 šalys yra Europos Sąjungos narės (išskyrus Norvegiją ir Islandiją) ir 6 šalys yra NATO narės (išskyrus Švediją ir Suomiją). 2010 Baltijos šalių iniciatyva buvo pasiūlyta suburti neformalią NB8 išminčių grupę, skirtą peržiūrėti NB8 bendradarbiavimo kryptis, suteikti bendradarbiavimui ateities viziją. Ekspertų grupės vadovais paskirti buvęs Latvijos ministras pirmininkas V. Birkavs bei buvęs Danijos gynybos ministras Sørenas Gade. 2010 rugpjūčio mėnesį ekspertai pateikė bendradarbiavimo ataskaitą ir rekomendacijas dėl harmoningesnės ir veiksmingesnės regiono plėtros. 2011 užsienio reikalų ministrai patvirtino bendradarbiavimo ataskaitą (Birkavs-Gade report) ir ji tapo NB8 bendradarbiavimo gairėmis. Rekomendacijos buvo pateiktos dėl užsienio politikos dialogo (bendri politiniai pareiškimai, bendrų kandidatūrų tarptautinėse organizacijose kėlimas ir kita), diplomatinių atstovybių bendradarbiavimo, civilinės, kibernetinės saugos (civilinių pajėgų stiprinimas, bendros krizių valdymo pratybos, jūros stebėjimų programos, informaciniai mainai, elektroninių duomenų apsauga ir kita), gynybinio bendradarbiavimo (Baltijos ir Šiaurės gynybos institucijų bendradarbiavimas, bendros operacijos, pratybos, mokymai, pajėgumų kūrimas ir kita), energetikos, NB8 prekės ženklo plėtros (bendri regioniniai renginiai, miestų bendradarbiavimas ir kita).
Gilėjanti NB8 integracija, narystė Jungtinėse Tautose, Europos Sąjungoje, NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, Pasaulio banke ir regioniniuose forumuose lėmė glaudesnės koordinacijos poreikį. Aštuonios šalys reguliariai aptaria tarptautinės politikos aktualijas, praktinius bendradarbiavimo klausimus, priima sprendimus dėl glaudesnio bendradarbiavimo. Kiekvienais metais vyksta NB8 šalių ministrų pirmininkų, gynybos, kultūros, teisingumo, užsienio reikalų ministrų bei kitų pareigūnų susitikimai, kartu posėdžiauja parlamentų atstovai (parlamentų pirmininkai, užsienio reikalų komitetai). Reguliariai susitinka finansų, centrinių bankų, švietimo, žemės ūkio, laivybos, lyčių lygybės ir kitų sričių ekspertai. Susitikimai nėra formalizuoti, bendru sutarimu derinamas jų dažnis, būtinybė ir darbotvarkė. Per metus surengiama iki kelių dešimčių įvairaus lygmens ir sričių susitikimų. Tradiciškai NB6 (Europos Sąjungos narių) šalių atstovai susitinka prieš svarbiausius Europos Sąjungos susitikimus, siekdami koordinuoti bendras pozicijas įvairiais Europos Sąjungos politikos klausimais.
Pastebimas ir trečiųjų šalių susidomėjimas NB8 formatu. Nuo 2003 vyksta NB8 ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendradarbiavimas (angl. Enhanced Partnership in Northern Europe, E-PINE), nuo 2011 – NB8 ir Didžiosios Britanijos ministrų pirmininkų susitikimai – Šiaurės regiono ateities forumas (angl. Northern Future Forum, NFF).
NB8 šalys rotacijos būdu kiekvienais metais koordinuoja NB8 veiklą (darbotvarkę), rengia ir globoja tais metais vyksiančius susitikimus. Susitikimų metu gali būti priimamos bendros rekomendacijos, susitariama dėl būsimos veiklos. Lietuva NB8 bendradarbiavimą koordinavo 2012.
Baltijos jūros valstybių taryba
Europos Sąjungoje daug dėmesio skiriama makroregionų kūrimui. Pirmuoju makroregionu tapo Baltijos jūros regionas, kuriam buvo sukurta speciali Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija. Sėkmingos regiono plėtros pagrindu tapo glaudaus regioninio bendradarbiavimo politika, kuriai pagrindus padėjo Baltijos jūros valstybių taryba.
579
Lietuvos narystė tarptautinėse organizacijose
Lietuvos tarptautinis ekonominis finansinis bendradarbiavimas