Lietuvõs Renesánso mùzikai būdinga vokalinės polifonijos klestėjimas ir sąskambių darnos siekimas, savarankiškų instrumentinės muzikos žanrų plėtotė.
Nuo 14 a. pradžios žinoma apie Gedimino dvaro muziką Vilniuje, nuo 14 a. pabaigos – apie švilpynininkus ir klavišinius instrumentus Vytauto dvare. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikos repertuarą teikė dvaruose dirbę italų, lenkų, vengrų kilmės muzikai. Nuo 14 a. pabaigos buvo vargonų, klavikordų, styginių bei pučiamųjų instrumentų ir jais griežiančių meistrų, vokalinių ir instrumentinių kapelų. Iš Pietų Europos (daugiausia iš Italijos)
16 a. paplito karnavalai, eitynės su muzika, mokyklinio teatro muzikiniai spektakliai. 16 a. Varnių katedroje mokyta giedoti ir kankliuoti. Išspausdintos pirmosios lietuviškos giesmės su natomis (M. Mažvydo, J. Bretkūno knygose). 16 a. Vilniuje gyveno ir kūrė (sekdami Nyderlandų ir Romos kompozitorių kūryba) Vaclovas Šamotulietis, K. Bazilikas, Martynas Lvovietis (Leopolita), V. Bakfarkas, J. Brantas. Plačiau skaitykite muzikos instrumentai Lietuvoje, Renesanso muzika.
L: J. Trilupaitienė M. Mažvydas ir reformatų muzikinė kultūra / Pergalė 1985 nr. 10, Jėzuitų muzikinė veikla Lietuvoje Vilnius 1995, Martynas Mažvydas: pirmųjų lietuviškų knygų giesmės Vilnius 1998; D. Pociūtė XVI–XVII a. protestantų bažnytinės giesmės: LDK ir Prūsų Lietuva Vilnius 1995; Muzikos kalba d. 1 Viduramžiai. Renesansas / sud. G. Daunoravičienė Vilnius 2003; R. Gučas Lietuvos vargonai Vilnius 2009.
127