Lietuvõs Respùblikos finánsų ministèrija, vykdomosios valdžios institucija, formuojanti fiskalinę politiką, garantuojanti efektyvų ir racionalų valstybės ir Europos Sąjungos lėšų valdymą ir naudojimą, finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą. Yra Vilniuje.
Tikslai
Finansų ministerijos pastatas Vilniuje (2019)
Ministerija siekia stiprinti šalies įtaką Europos Sąjungoje ir tarptautinėse organizacijose, užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, didinti ekonomikos produktyvumą ir skatinti inovacijas, efektyviai investuojant ir pritraukiant papildomus išteklius, t. p. formuoti aiškią, skaidrią ir šalies gerovės augimą skatinančią mokesčių politiką, didinti viešųjų išteklių valdymo, skirstymo ir naudojimo efektyvumą, stiprinti organizacijos kultūrą, didinti veiklos efektyvumą, darbuotojų įsitraukimą ir kompetencijas. Ministerijai vadovauja Ministro Pirmininko teikimu Lietuvos Respublikos Prezidento skiriamas finansų ministras. Jis atstovauja Lietuvai Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje (ECOFIN), Euro grupėje, t. p. yra Lietuvos valdytojas Pasaulio banke, Europos investicijų banke, Šiaurės investicijų banke, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke bei Europos stabilumo mechanizme, Tarptautiniame valiutos fonde – pakaitinis valdytojas.
Pavaldžios įstaigos
Prie ministerijos veikia (2019) Muitinės departamentas (Lietuvos muitinė), Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos statistikos departamentas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo, Lošimų priežiūros, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras. Ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos bendrovės Būsto paskolų draudimas, Lietuvos energija, Viešųjų investicijų plėtros agentūra, Giraitės ginkluotės gamykla, valstybės įmonės Turto bankas, Lietuvos prabavimo rūmai, Indėlių ir investicijų draudimas.
Istorija
Lietuvos Valstybės Taryba 1918 11 įsteigė Finansų, prekybos ir pramonės ministeriją. Pirmasis finansų ministras buvo ir vyriausiasis mokesčių valdytojas. 1918 12 25 Ministrų Kabineto posėdyje nutarta Finansų, prekybos ir pramonės ministeriją išskirti į Finansų bei Prekybos ir pramonės ministerijas. Vadovaujantis 1919 11 17 priimtu įstatymu, Finansų bei Prekybos ir pramonės ministerijos vėl sujungtos į vieną. 1921–24 Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos struktūroje vyko reikšmingi pokyčiai, susiję su lito įvedimu ir mokesčių sistemos tobulinimu. 1924 01 01 Finansų, prekybos ir pramonės ministerija pavadinta Finansų ministerija. Rengė valstybės biudžeto, mokesčių įstatymų projektus, prižiūrėjo biudžeto vykdymą, lėšų skyrimą, kontroliavo tinkamą išteklių kaupimą, tvarkė ir prižiūrėjo valstybės skolas, vidaus ir užsienio paskolas, garantijas, nustatė valstybinio kredito sąlygas, tvarkė valstybės biudžeto ir kitų Vyriausybės disponuojamų pinigų išteklių apskaitą.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 08 26 Finansų ministerija pertvarkyta į Lietuvos SSR finansų liaudies komisariatą, kurio veiklą 1941 nutraukė vokiečių okupacija. 1944 Sovietų Sąjungai vėl okupavus Lietuvą, buvo atnaujinta Finansų liaudies komisariato veikla, po kelerių metų jis pavadintas Lietuvos SSR finansų ministerija, o Lietuvos finansai tapo sudėtine Sovietų Sąjungos finansų sistemos dalimi.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 03 17 sudaryta pirmoji atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybė, į kurios sudėtį įėjo ir Finansų ministerija.
1
*1918 11 ir 1919 11 17–1924 01 01 finansų, prekybos ir pramonės ministrai
-Finansų ministerija