Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Lietuvõs Respùblikos Konstitùcinis Tesmas, Konstitùcinis Tesmas, savarankiškas ir nepriklausomas išimtinės kompetencijos teismas Lietuvoje.

Konstitucinio Teismo paskirtis ir sudėtis

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Konstitucinio Teismo 25‑mečio minėjimo renginyje (2018 10 23)

Konstitucinio Teismo paskirtis – vykdyti Lietuvoje konstitucinį teisingumą, konstitucingumo kontrolę, garantuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklą reglamentuoja Konstitucija (1992), Konstitucinio Teismo įstatymas (1993 02 03) ir Konstitucinio Teismo reglamentas, patvirtintas Konstitucinio Teismo 1994 sprendimu. Konstitucinis Teismas įsteigtas ir pradėjo veikti 1993. Yra Vilniuje. Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai. Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Konstitucinio Teismo rūmai Vilniuje (1931–32, rekonstruoti 1980)

Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Lietuvos Respublikos Seimas 9 metams ir tik vienai kadencijai (išskyrus pirmosios sudėties teisėjus, kai 3 teisėjai buvo paskirti 3 metams, 3–6 metams ir 3–9 metams, paskirtieji 3 ir 6 metams po ne mažesnės kaip 3 metų pertraukos galėjo būti skiriami naujai 9 metų kadencijai). Atnaujinant Teismo sudėtį, Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos po 1 teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas (1993 steigiant Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą po 3 kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus teikė Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas). Teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. Konstitucinio Teismo pirmininką (1993 03 23 pirmuoju Konstitucinio Teismo pirmininku paskirtas J. Žilys) iš šio Teismo teisėjų skiria Seimas Prezidento teikimu. Jis skiriamas, kai jau paskirti visi Konstitucinio Teismo teisėjai. Pirmininko kadencija sutampa su jo, kaip teisėjo, įgaliojimų trukme. Konstitucinio Teismo teisėjai išvardyti lentelėje.

1

Konstitucinės justicijos bylos iniciatoriai

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nepriklauso Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismų sistemai, neturi įgaliojimų tikrinti ar panaikinti kitų teismų sprendimų, bet esama jo ir kitų (bendrosios kompetencijos ir specializuotų) teismų sąsajų – kiekvienas teismas, suabejojęs byloje taikytino akto konstitucingumu, turi įgaliojimus ir privalo inicijuoti konstitucinės justicijos bylą. Teismai gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik dėl nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės aktų – įstatymų, kitų Seimo, Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktų, Prezidentas – tik dėl Vyriausybės aktų konstitucingumo. Prezidentas t. p. gali prašyti Konstitucinio Teismo išvados dėl Seimo rinkimų teisėtumo, dėl tarptautinių sutarčių konstitucingumo. Vyriausybė gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų – jai nėra suteikta teisė ginčyti Prezidento aktų konstitucingumo. Seimas gali prašyti Konstitucinio Teismo išvados Konstitucijoje nurodytais atvejais: dėl Prezidento ir Seimo rinkimų įstatymų pažeidimo, Prezidento sveikatos būklės, tarptautinių sutarčių, pradėjus apkaltos procesą – dėl Seimo narių, Prezidento, Konstitucinio, Aukščiausiojo, Apeliacinio (Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas) teismų pirmininkų ir teisėjų veiksmų konstitucingumo. Į Konstitucinį Teismą gali kreiptis Seimas nutarimu arba ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė. Pagal Konstituciją, Prezidento ir Seimo kreipimaisi į Konstitucinį Teismą sustabdo ginčijamo akto galiojimą.

Nuo 2019 09 01 kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Prezidento ar Vyriausybės priimtų aktų, jei jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones (konstitucinis skundas). Konstitucinio Teismo įstatyme (1993) nustatyta, kad prašymas gali būti paduotas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Konstitucinės justicijos bylos nagrinėjamos bendrosios eilės tvarka. Gavus pareiškėjo prašymą ar paklausimą, ne vėliau kaip per 7 dienas (jei kreipiasi Prezidentas ar Seimas – nedelsiant) turi būti pradėtas išankstinis tyrimas, ar pareiškėjo kreipimasis atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimus, ar nėra pagrindo atsisakyti nagrinėti prašymo ar paklausimo (pvz., prašyme nurodyto akto konstitucingumas jau buvo tirtas, prašymas pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą iš viso nenagrinėtinas arba pareiškėjui nėra suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir kita), arba prašymas ar paklausimas sugrąžinamas pareiškėjui, kad būtų pašalinti nurodyti trūkumai (pvz., patikslintas turinys ar teisiniai argumentai, pridedami būtini nuorašai ir kita). Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiais nustatomi pareiškėjų prašymų ar paklausimų išankstinio tyrimo terminai, t. p. paskiriamas Konstitucinio Teismo teisėjas ar keli teisėjai išankstiniam tyrimui atlikti ir priėmus prašymą bylai suteikiamas numeris, ji skiriama rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui. Bylą dažniausiai rengia išankstinį tyrimą atlikęs teisėjas. Konstitucinės justicijos bylų nagrinėjimas turi būti baigtas ir galutiniai sprendimai priimti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymų ar paklausimų gavimo dienos, jei Konstitucinis Teismas nenustato kitaip.

Konstitucingumo tikrinimas

Teisės aktų konstitucingumas tikrinamas pagal keletą parametrų: normų turinį (ar nustatyto teisinio reguliavimo turinys atitinka Konstituciją), reguliavimo apimtį (ar teisėkūros subjektas neviršijo savo įgaliojimų), teisės akto formą (ar reguliavimas nustatytas būtent tokios formos, kokios reikalauja Konstitucija, aktu), teisės akto priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (ar nebuvo pažeistos akto priėmimo procedūros, promulgavimo tvarka). Konstitucinis Teismas t. p. turi įgaliojimus ir privalo tirti konstitucingumą tokių aktų, kurių galiojimas pasibaigęs arba jie panaikinti, kai tai ištirti prašo teismas, kuris privalo išspręsti ginčą dėl teisinių santykių, kilusių galiojant minėtiems aktams. Konstitucinis Teismas vykdo ir kitus Konstitucijoje, Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus įgaliojimus.

Konstitucinio Teismo nutarimai ir išvados yra baigiamieji aktai, kuriuose įtvirtinami teisminio bylos tyrimo rezultatai. Nutarimuose įtvirtinami Konstitucinio Teismo sprendimai dėl teisės aktų konstitucingumo, o išvadose – tarptautinių sutarčių vertinimai, t. p. sprendimai kitais klausimais (ar buvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių rinkimus, ar Prezidento sveikatos būklė leidžia jam toliau eiti pareigas, ar Prezidento, Seimo narių, valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, veiksmai atitinka Konstituciją). Konstitucinio Teismo aktai, priimti įvairiais procesinės veiklos klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės, vadinami sprendimais (pvz., priimti arba atsisakyti nagrinėti prašymą ištirti teisės akto konstitucingumą ar kreipimąsi dėl išvados, nutraukti pradėtą teiseną, skirti bylą nagrinėti Konstitucinio Teismo posėdyje, sujungti prašymus į vieną bylą, atidėti ar atnaujinti bylos nagrinėjimą, skirti baudas proceso dalyviams). Konstitucinio Teismo sprendimai t. p. priimami dėl Konstitucinio Teismo nutarimų išaiškinimo, peržiūrėjimo ar ištaisymo. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai ir sprendimai privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, t. p. ir Konstituciniam Teismui – jis negali jų pakeisti arba peržiūrėti, jei tam nėra konstitucinio pagrindo. Konstitucinis Teismas konstitucinėje byloje dalyvavusių asmenų, kitų institucijų ir asmenų, kuriems išsiųstas šio Teismo nutarimas, prašymu arba savo iniciatyva oficialiai, nekeisdamas jo turinio, aiškina savo nutarimą. Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, nutarimų išaiškinimai formuoja oficialią konstitucinę doktriną.

Antikonstituciniu pripažinto teisės akto nebetaikymas

Pagal Konstituciją, klausimus, dėl kurių buvo pateikta Konstitucinio Teismo išvada, galutinai sprendžia Seimas. Tai nereiškia, kad Seimas gali paneigti Konstitucinio Teismo išvados pagrįstumą ar panaikinti jos teisinę galią – spręsdamas atitinkamus jo kompetencijai priskirtus klausimus (pvz., ar valstybės pareigūnas, kuriam pradėta apkaltos byla, turi būti pašalintas iš pareigų) Seimas negali įsikišti į Konstitucinio Teismo išimtinės kompetencijos įgyvendinimą, kvestionuoti jo išvadų, kuriomis buvo konstatuotas tam tikras teisinis faktas.

Konstitucijai prieštaraujančiais pripažinti teisės aktai negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas. Konstituciniam Teismui nesuteikta įgaliojimų panaikinti antikonstituciniu pripažintą teisės aktą, bet toks aktas negali sukelti teisinių padarinių – draudimas taikyti antikonstitucinį aktą reiškia, kad bet kurie teisiniai ginčai turės būti sprendžiami ignoruojant antikonstituciniame akte nustatytą teisinį reguliavimą, šis aktas negalės būti taikomas nei tiems santykiams, kurie atsiras ateityje, nei tiems, kurie atsirado iki šio akto pripažinimo antikonstituciniu, todėl konstitucinis draudimas taikyti aktą, pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai, vertinant pagal teisinius padarinius, yra reikšmingesnis nei akto galiojimo panaikinimas (pvz., įstatymų leidėjo panaikintas teisės aktas ir toliau taikomas sprendžiant teisinius ginčus, kilusius iš teisinių santykių, atsiradusių iki teisės akto panaikinimo). Valstybės institucijų pareigūnai privalo panaikinti aktus, kurie pagrįsti nekonstituciniu pripažintu teisės aktu, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jei tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą. Šio Teismo aktai negali būti panaikinti įstatymais, Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais ar kitais aktais, Konstitucinio Teismo sprendimų teisinė galia prilygsta Konstitucijos galiai ir gali būti įveikiama tik ją keičiant.

-Lietuvos teismų sistema

1206

konstitucinis teismas

Lietuvos teismai iki 1918

Lietuvos Respublikos teismų sistema 1918–1940

Lietuvos teismų sistema sovietinės (1940–1941 ir 1944–1990) ir Vokietijos okupacijų metais

Lietuvos Respublikos teismų sistema po 1990

Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai

Lietuvos Respublikos apylinkės teismas

Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Lietuvos Respublikos apygardos administracinis teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Lietuvos Respublikos administraciniai teismai

teismo pirmininkas

teisėjas