Lietuvõs Respùblikos švietmo sistemà 1918–1940
Švietimo sistemos kūrimas
Pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu svarbiausių dalykų. Švietimo sistema buvo kuriama pagal Suomijos, Šveicarijos ir kitų šalių švietimo modelį. Lietuvos Tarybos Švietimo komisija pasitelkė žymiausius to meto lietuvių šviesuomenės atstovus (J. Jablonskį, M. Biržišką, P. Mašiotą, A. Žmuidzinavičių, V. Čepinskį, T. Ivanauską, J. Vabalą-Gudaitį ir kitus), sudarė Švietimo ministerijos aparatą ir ėmė kurti organizacinę švietimo struktūrą. Ministerija paskyrė apskričių švietimo įgaliotinius, sudarė apskričių ir didesnių miestų švietimo komisijas. Su ministerijos žinia savivaldybės, švietimo draugijos pradėjo steigti mokyklas. 1920 buvo 16 gimnazijų, 22 progimnazijos, 16 vidurinių mokyklų, iš jų 15 privačių.
Subačiaus pradinės mokyklos mokiniai su mokytoju (1927 ruduo; Kupiškio etnografijos muziejus)
1922 Steigiamasis Seimas priėmė Pradžios mokyklų įstatymą, pagal kurį nemokamas keturmetis pradinis mokslas tapo privalomas visiems 7–11 m. vaikams. Įstatymas pradėtas įgyvendinti 1927–28, oficialiai įgyvendintas 1930. Veikė 4 klasių pradinės mokyklos, nepilnosios 4 klasių vidurinės mokyklos (progimnazijos) ir 8 klasių vidurinės mokyklos (gimnazijos). Progimnazijos atitiko 4 žemesniąsias gimnazijos klases. Gimnazijos buvo kelių tipų. Daugiausia veikė klasikinės gimnazijos (buvo mokoma lotynų kalbos ir dviejų užsienio kalbų). Be klasikinių, buvo realinių, komercinių, meno, muzikos gimnazijų. Į progimnazijas ir gimnazijas stodavo baigusieji 4 klasių pradinę mokyklą.
1926 buvo 2360 pradinių mokyklų (131 700 mokinių), 65 progimnazijos (7400 mokinių), 46 gimnazijos (15 400 mokinių). 1929/30 buvo 2386 pradinės mokyklos (iš jų 2158 – lietuvių, 122 – žydų, 25 – lenkų, 16 – vokiečių, 13 – rusų, 7 – latvių, 45 – mišrios), 3777 mokytojai, 15 288 mokiniai.
Beveik visos pradinės, apie pusę vidurinių ir visos aukštosios mokyklos buvo valstybinės. Mokslas vidurinėse mokyklose buvo mokamas (gimnazijų mokiniai už mokslą mokėdavo apie 100 litų per metus; pažangūs mokiniai būdavo nuo mokesčio visiškai arba iš dalies atleidžiami).
Švietimo ministerijos tarnautojai; ketvirtas iš dešinės sėdi švietimo ministras Konstantinas Šakenis (1930; Maironio lietuvių literatūros muziejus)
Visoms mokykloms vadovavo Švietimo ministerija. Tautinių mažumų (žydų, lenkų, vokiečių, latvių, rusų) mokyklose buvo dėstoma tų mažumų gimtąja kalba; jų mokyklos buvo privačios. 1935 (be Klaipėdos ir Vilniaus krašto) žydų mokyklų buvo 29, lenkų – 18, vokiečių – 13, latvių – 14, rusų – 4, mišrių – 14. Po 1936 Švietimo reformos (Švietimo reformos įstatymas priimtas 1936 08 14) pradinės mokyklos pertvarkytos į 6 klasių, pailgėjus pradinių mokyklų mokymo laikui gimnazijose mokslas sutrumpėjo iki 7, progimnazijose – iki 3 metų. Nustatyti gimnazijų 5 tipai: humanitarinė (sustiprintas lotynų kalbos mokymas), realinė (sustiprintas gamtos mokslų ir matematikos mokymas), klasikinė (sustiprintas senųjų kalbų mokymas), sustiprinto užsienio kalbų mokymo, komercinė gimnazija.
Pasvalio P. Vileišio gimnazija (pastatyta 1935, 1938 nuotrauka; Pasvalio krašto muziejus)
Ikimokykliniu ugdymu rūpinosi įvairios draugijos (Lietuvos vaiko draugija, Caritas, Šv. Vincento, žydų bendruomenės ir kitos) ir privatūs asmenys. 1936 buvo įteisintas vaikų darželis, ikimokyklinio ugdymo programomis ir ugdymo turiniu ėmė rūpintis Švietimo ministerija. 1940 veikė 197 vaikų darželiai, juos lankė 7000 vaikų.
Jaunųjų ūkininkų organizacijos derliaus parodėlė Kuliuose (1937; Žemaičių dailės muziejus)
Ūkininkų švietimu rūpinosi Žemės ūkio rūmai (įkurti 1926). 1929 pradėti steigti jaunųjų ūkininkų rateliai (1939 buvo 46 000 narių). 1929 buvo priimtas Amatų įstatymas, 1931 nustatyti amatų mokyklų 2 tipai: žemesnioji (2–3 m.; daugiausia žemės ūkio, namų ruošos ir amatų, buhalterijos, medicinos) ir vidurinė (4 m.) mokykla. Į amatų mokyklas stodavo baigusieji pradinę mokyklą. 1939 jų buvo 126, lankė 7500 mokinių.
20 a. 3 dešimtmetyje pradėtos steigti specialiosios (gimnazijos tipo) mokyklos (technikos, meno, muzikos, kai kurios žemės ūkio mokyklos). Į jas stodavo baigusieji progimnazijas. 1930 jų buvo 13, lankė 2400 mokinių, 1939 – 25 mokyklos, 4200 mokinių.
20 a. 3 dešimtmečio pabaigoje pradėtos steigti mokyklos neįgaliems vaikams. 1927 Kaune P. Daunio iniciatyva įkurtas Aklųjų institutas – pradinė internatinė mokykla. 1931 Kaune įkurta pagalbinė mokykla protinę negalią turintiesiems, 1935 Rusnėje – kurčnebylių mokykla (1936 perkelta į Klaipėdą). Nuo 1938 protinę negalią turintiesiems pradėtos steigti klasės prie Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Rokiškio mokyklų.
Mokytojų rengimas ir aukštosios mokyklos
Mokytojams rengti buvo steigiami kursai ir seminarijos. 1918–40 Kaune veikė Saulės draugijos išlaikoma Saulės mergaičių mokytojų seminarija. Švietimo ministerija 1919 įsteigė keturmetes mokytojų seminarijas (į jas buvo priimami baigusieji progimnaziją arba gimnazijos 4 klases) Panevėžyje ir Marijampolėje, 1920 – Šiauliuose, 1922 – Telšiuose, 1923 – Tauragėje, 1936 – Ukmergėje. 1927 Lietuvoje (be Klaipėdos ir Vilniaus kraštų) veikė 11 mokytojų seminarijų.
pradžios mokyklos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursų dalyviai pynimo darbų pamokoje Ukmergėje (1930; Lietuvos liaudies buities muziejus)
1919 Kaune įkurta Aukštųjų mokslų draugija, jos tikslas – steigti ir remti aukštąsias mokyklas, rengti paskaitas, leisti mokslo darbus, knygas, vadovėlius (vadovėlių ir pedagoginės literatūros leidyba rūpinosi ir Švietimo ministerija). 1920 Kaune ši draugija įsteigė pirmąją nepriklausomos Lietuvos aukštąją mokyklą – Aukštuosius kursus, jie 1922 pertvarkyti į Lietuvos universitetą (1930–46 Vytauto Didžiojo universitetas). Turėjo 6 fakultetus (Humanitarinių mokslų, Matematikos ir gamtos, Medicinos, Technikos, Teisės, Teologijos ir filosofijos); 1925 pradėjo veikti Evangelikų teologijos fakultetas. 1922 Lietuvos universitete buvo 1168 studentai, 102 dėstytojai, 1931 – 4475 studentai, 220 dėstytojų; dalį studentų universitetas siuntė studijuoti į užsienį. 1924 Dotnuvoje įkurta Lietuvos žemės ūkio akademija (Lietuvos žemės ūkio universitetas), 1927 privati Telšių kunigų seminarija, 1931 Kaune – Aukštoji karo mokykla, 1933 – Kauno konservatorija, 1934 – Aukštieji kūno kultūros kursai, 1936 – Lietuvos veterinarijos akademija (Kaune). Aukštosiose mokyklose mokslas buvo mokamas (tik 4–5 % studentų gaudavo stipendiją).
Suaugusiųjų švietimas
1918–40 sukurti suaugusiųjų švietimo pagrindai. Šiuo laikotarpiu daug rūpintasi švietimo įstaigų kūrimu, suaugusiųjų raštingumo didinimu, švietimo paslaugų plėtra. 1919 Vilniuje Lietuvių mokslo draugija įkūrė mokslo kursus suaugusiesiems, buvo dėstoma matematika, filosofija, psichologija, istorija, gamtos mokslai. Paskaitas lankė apie 120 klausytojų. 1920 prie Švietimo ministerijos įkurtas Pagrindinio mokslo departamentas, jame buvo įsteigtas Suaugusiųjų mokymo skyrius. Pagrindinės suaugusiųjų švietimo formos buvo vakariniai ir šventadienio suaugusiųjų kursai, suaugusiųjų mokyklos, amatų centrai, liaudies universitetai. 1921 suaugusiesiems šviesti buvo pradėtos kurti suaugusiųjų mokyklos žemesniesiems valdininkams, mokytojams ir kitiems specialistams rengti. 1939 parengto Suaugusiųjų švietimo įstatymo dėl sovietinės okupacijos nespėta priimti.
Švietimas Klaipėdos krašte
muzikos mokytojų kursų klausytojai su pedagogais Klaipėdos muzikos mokyklos kieme; antroje eilėje antras iš kairės sėdi pedagogas Kazys Trukanas, ketvirtas – kompozitorius Stasys Šimkus, penktas – kompozitorius Juozas Žilevičius (1925; Mažosios Lietuvos istorijos muziejus)
Pagėgių progimnazijos mokiniai prie Kalėdų eglutės (1926; Mažosios Lietuvos istorijos muziejus)
1919 Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos lietuvininkai reikalavo grąžinti lietuvių kalbą į mokyklas (lietuvių kalba buvo mokomasis dalykas), 1923 Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos Respublikos dalimi Direktorijos įsakymu lietuvių ir vokiečių kalbos buvo pripažintos oficialiomis, bet valdininkai ir mokytojai vokiečiai (krašte jų buvo dauguma) lietuvių kalbos nemokėjo. 1923–25 Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose, Viešvilėje, Smalininkuose ir Vilkyškiuose įsteigti lietuvių kalbos kursai (nuo 1925 išmokusiems lietuvių kalbą mokėta 20 % algos priedas). Švietimo ministerija rūpinosi lietuviškų vadovėlių leidyba, lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos dėstymu mokyklose, siekė suvienodinti Didžiosios ir Mažosios Lietuvos mokyklų programas. 1923–39 veikė Klaipėdos muzikos mokykla. 1926 įkurta Klaipėdos krašto mokyklų draugija steigė ir išlaikė privačias lietuvių mokyklas (iki 1939 ši draugija įsteigė 60 pradinių mokyklų, jose mokėsi 2350 mokinių), finansiškai rėmė valstybinių lietuvių mokyklų mokinius. Lietuvos Respublikos valdžios vykdomai švietimo pertvarkai ir pastangoms gerinti lietuvininkų švietimą priešinosi Klaipėdos krašto vokiečiai. 1929 iš Direktorijos išlaikomų pradinių mokyklų tik 57 (25,7 %) buvo mokoma lietuvių kalba. 20 a. 3–4 dešimtmečiais Klaipėdos krašte veikė kiek pertvarkyta Vokietijos švietimo sistema. Vaikai (6 m.) privalėjo lankyti 8 skyrių (klasių) liaudies mokyklą. Ji apėmė dvimetę žemutinę, dvimetę vidurinę ir keturmetę aukštesniąją pakopas. Baigusieji žemutinę ir vidurinę pakopą galėjo toliau mokytis gimnazijoje ar kitoje aukštesniojoje mokykloje. Vaikai, lankantys vokiečių mokyklas, lietuvių kalbos (kaip mokomojo dalyko) mokėsi nuo 5 skyriaus. 1933 Klaipėdos krašte veikė 23 amatų mokyklos, nuo 1936 – dvimetė valstybinė amatų mokykla, 3 lietuvių gimnazijos. 1934 Lietuvos Respublikos valdžia įsteigė Prekybos institutą, 1935 – Klaipėdos pedagoginį institutą (1939 perkeltas į Vilnių). Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą lietuvių mokyklos uždarytos.
Švietimas Vilniaus krašte
Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte dauguma valstybinių mokyklų buvo lenkų (1925 buvo 669 lenkų, 46 lietuvių, 11 lenkų ir lietuvių, 16 kitų pradinių mokyklų). 1924–40 veikė Karłowicziaus konservatorija, Žydų muzikos institutas. Ryto ir Kultūros draugijos išlaikė privačias lietuvių mokyklas (1927 buvo apie 150 pradinių mokyklų ir 3 vidurinės mokyklos). Lenkų valdžia trukdė lietuvių mokyklų veiklai, priešinosi jų steigimui, 1938 beveik visas uždarė (liko tik dvi privačios lietuvių pradinės mokyklos ir 1 lietuvių gimnazija). Lietuvių organizacijos steigė slaptas, vadinamąsias tėvų mokyklas, skaityklas. 1919 atkurtame Vilniaus universitete (Stepono Batoro universitetas) lietuvių studijavo labai mažai (1938 studijavo 3110 studentų, iš jų 2,7 % lietuvių); jų padaugėjo 1940 iš Vytauto Didžiojo universiteto į Vilniaus universitetą atkėlus Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetus.
L: M. Lukšienė Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai Vilnius 1983; Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918–1940 Vilnius 1995; Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis: XIX a. antroji pusė–XX a. pradžia Kaunas 2002.
švietimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
švietimas Lietuvoje Rusijos imperijos valdymo metais
švietimas Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais
švietimas Lietuvoje Vokietijos okupacijos metais (1941–1944)
švietimas Lietuvoje sovietinės okupacijos metais (1940–1941 ir 1944–1990)
Lietuvos Respublikos švietimo sistema po nepriklausomybės atkūrimo
lietuviškos mokyklos užsienyje
2271
švietimas Lietuvoje; Lietuvos švietimas